iDemokratija

Nors gairių sistemos, kaip kaiptik.ten.lt (kitos, visiems žinomos, neminėsim) yra beprotiškai geras įrankis ieškoti ir rasti reikiamą informaciją, idėją, ar memą netgi vietose, į kurias šiaip niekada nebūtum kreipęs dėmesio, tačiau neretai atsitiktinumas (serendipity - the faculty of making fortunate discoveries by accident) yra itin efektyvus sužinojimo būdas. Gal atsitiktinumais paremtos techno taps Web 3.0 pagrindu :) Tiekto, ilgoka įžanga kiek paprastesniam dalykui.

Nesenai keliuose skirtinguose reikaluose / skaitymuose susidūriau su Governmentality terminu, ko pasekoje buvau priverstas pasiskaitinėti apie tai daugiau. Atsitiktinai viename aiškinamajame tekste (tiksliau pirmame atsiverstame) radau nuorodą į žodžio statistika etimologiją. Originali statistikos reikšmė vokiečių kalboje buvo „duomenų apie valstybę analizė“.

Vadinasi, niekaip nerandant tinkamo ir skambaus pavadinimo Seimo darbo analizės projektui, naudoti „Seimo statistikos“ pavadinimą yra, bent jau žodžių reikšme, labai tikslu. Nepaisant to, tai vis tiek ne pavadinimas - neskamba. Gal kaip nors atsitiktinai pavadinimas formuosis toliau, bet bent jau atsitiktinai parinkta kryptis atrodo daugiau nei teisinga.

Seimo posėdžių kalendorius pagaliau pabaigtas ir veikia. Šalia paties kalendoriaus, rodančio posėdžių lankomumą bei svarstytų klausimų kiekį, taip pat yra pateikiama apibendrinanti informacija: kiek dienų Seimas dirbo, kiek klausimų svarstė ir vidutinis apsilakančių posėdžiuose skaičius.

Kaip minėjau prieš keletą dienų, tą pačią informaciją būtų įdomu pateikti grafike. Kitas patobulinimas būtų detalesnės informacijos apie posėdį pateikimas: kokie klausimai buvo svarstomi, kas dalyvavo, kalbėjo ir panašiai.

Dar viena idėja, kurią būtų galima įgyvendinti iDemokratijoje - tai posėdžiuose priimtų įstatymų, svarstytų klausimų paieška. Tačiau tai būtų visiškai kitokia nei tradicinė raktažodžiais paremta sistema. Plačiau apie tai vėliau.

Šiuo metu posėdžiai, kurie buvo įtraukti į Seimo statistikos skaičiavimą, yra paprasčiausiai išvardinami. Planuoju tai pakeisti į kalendorių rodantį seimo įvykius. Kol kas tai būtų tik posėdžiai ir pagrindiniai posėdį nusakantys parametrai: Seimo narių skaičius dalyvavęs posėdyje bei klausimų svarstytų posėdyje kiekis.

Tikėjausi kalendorių padaryti šį savaitgalį, bet dėl tam tikrų ne pačių protingiausių sprendimų prieš tai padarytų programoje, viskas šiek tiek nusikelia, nors pats kalendorius jau veikia.

Vėliau būtų galima rodyti ir lankomumo bei svarstytų klausimų grafiką. Taip pat būtų galima rodyti ir kitokias politinių įvykiu datas: rinkimai, svarbesnių sprendimų priėmimo datos, įvykiai sukėlę didesnį atgarsį visuomenėje.

Kaip jau rašiau, sekantis įdomesnis Seimo darbo analizės žingsnis yra grupių identifikacija. Pradžiai norėčiau papildyti Seimo Nario statistinį puslapį įrašu su, tarkim, penkiais, į pasirinktą Seimo Narį panašiausiai balsuojančiais kitais Seimo Nariais. T.y., kolkas jokio žemėlapio ar grafiko, vaizduojančio visą reikalą.

Čia keletas projektų, kurie tai yra padarę.

• The Public Whip.
• Spatial Models of Parliamentary Voting. Jie turi >100 psl knygą (pdf) išsamiai nagrinėjančią šitą uždavinį.

Tai daroma pasinaudojant Multidimensional scaling matematika (google: "Multidimensional scaling" voting – įvairūs straipsniai ta tema). MDS, sprendžiant iš kai kurių tekstų nėra per daug sudėtingas metodas tokiems dalykams apskaičiuoti, bet jau senokai pamiršau, kaip daryti, ką žmonės iš The Public Whip vadina "This is one of those fundamental matrix operations discovered by mathematicians hundreds of years ago, and taught in first year college maths degrees."

Gal kas nors galėtų padėti pasiaiškinti šitą Matematiką?

Jyllands-Posten išspausdintos karikatūros kiek netikėtai tapo ginčų ir susirėmimų dėl žodžio laisvės centru. Nemažai nuomonių yra panašios į Vytauto Rubavičiaus:

Nejau dėl tokios laisvės verta aukoti tarptautinį stabilumą ir statyti į pavojų ne tik ekonominius daugelio Vakarų šalių interesus, bet ir vakariečių gyvybes, ypač karo rajonuose? ... Vakarų šalių žurnalistų išdėstytas žodžio laisvės supratimas suvoktinas kaip atsakomybės už savo žodžius nejaučiančio aikštingo, savo išskirtinumo akinamo vaiko įgeidis.

Omni

Lyg ir teigiant, jog tai buvo neatsakinga, neapgalvota ar, kaip Vytautas Lansbergis Bernardinuose pareiškė, jog idėja karikatūroms gimė "mąstant atitinkama kūno vieta". Taip teigiama, jog šnekant ką nors apie dalykus, susijusius su Islamu, reiktų taikyti savi-cenzūrą. Mat Musulmonai nepajėgūs suprasti ir ignoruoti nevykusių juokelių, negali suprasti, kada šaipomasi iš radikalų ir kada iš religinių simbolių. Vakaruose, anot šių autorių, mes turėtume suteikti papildomas – neįžeidinėjimo teises - Islamą išpažįstantiems asmenims. Tai yra diskriminacija. Pozityvi, bet tai nieko nekeičia.

Išoriškai (tiksliau emocionaliai) stipresni argumentai, nukreipti prieš karikatūras, yra Europietiški draudimai šaipytis iš Holokausto. Jei žodžio laisvė taikoma Mohametui, tai kodėl tai neveikia Holokaustui? Bet ar čia lyginami nors kiek panašūs dalykai? Ar karikatūros šaipėsi, tarkim, iš 30 000 žuvusių Irakiečių?!?

Todėl aš už žodžio laisvę, reiškiančią, jog aš galiu įžeidinėti kada noriu ir ką noriu. Už laisvę žodžio, išmąstyto "atitinkama kūno vieta" ar bet kuria kita vieta. Už žodžį, neįpareigotą saugoti "tarptautinį stabilumą". Bet už žodį, kurį kiekvienas betkada ir visur gali užginčyti ir apšaukti nesąmone ar kvailyste.

Kitaip:

Apie tą patį, bet nuostabiai taikliai

Karikatūros iš Arabiško pasaulio

Apie konfliktą

Naujoje Seimo svetainėje dabar galima rasti panašią informaciją kaip ir iDemokratijos puslapiuose.

Pirmomis šių metų dienomis pradėjo veikti atnaujinta Seimo interneto svetainė, kurioje ne tik pagreitinta teisės aktų paieška, bet ir pateikiama detalios informacijos apie parlamentarų veiklą – net apie tai, kaip dažnai jie lankosi posėdžiuose. Delfi.lt

Nors Seimo puslapis pateikia išsamią informaciją apie Parlamentaro darbą, iDemokratijos projektas bus vystomas toliau, siekiant pateikti kitokių statistinių Parlamento darbo vertinimų. Planuojama sukurti:

1. Visų pirma pabaigti būtinus elementus. Šiuo metu visiškai nėra analizės pagal frakcijas. T.y., nenurodoma kokiai frakcijai parlamentaras priklauso bei nėra statistikos pagal frakcijas.
2. Parinktam Seimo nariui rodyti penkis panašiausiai į jį balsuojančius Parlamentarus.
3. Seimo nario darbo santraukos. Galimybė el-paštu ar RSS gauti savaitines ar kito periodo darbo santraukas. T.y., pasirinkus Seimo narį, tarkim, kartą per savaitę prisiregistravusiam asmeniui išsiunčiamas laiškas, išvardinantis, kokiuose posėdžiuose Seimo narys dalyvavo, už ir kaip balsavo.
4. Analizė laike. Darbo aktyvumo (lankomumas, balsavimas) pokyčių fiksavimas laike. Tai labiau būtų įdomu ne atskiram Seimo nariui, bet visai frakcijai ar net visam Seimui.
5. Įvairūs kitokie didesni ir mažesni patobulinimai.

Tai aišku yra planai, kuriems dar reiks rasti laiko.

Pirmasis politikų grupavimo idėjos pristatymas buvo skurdokas iliustravimo prasme. Tie anonimiški raudoni mėlyni taškiukai mažai padeda perteikti politinio grupavimo galimybes. Puikus pavyzdys, kaip tai turėtų atrodyti, yra LivePlasma.

Grupavimas pagal balsavimą už įstatymus ir pasisakymų temas būtų tik vienas iš galimų. Bendra buvusi darbovietė, universitetas, dalyvavimas bendruose projektuose, komisijose, komitetuose ir taip toliau leistų susidaryti įvairiapusiškesnį sąryšių vaizdą.

Vienas iš pagrindinių politiką apibūdinančių kriterijų yra jo ar jos balsavimo istorija. Žinoma, tai tiesiogiai tinka tik Seimo nariams, bet taikytina ir kitiems politikams. Įstatymų, jų pataisų siūlymų ir vetavimų istorija interpretuotina kaip pasisakymai už ar prieš atitinkamą projektą. Tačiau, paprastumo dėlei, čia turimi omenyje tik Seimo nariai.

Tokių istorijų panašumai turėtų atspindėti politikų priklausymą vienai ar kitai interesų ar požiūrių grupei. Priklausymas vienai iš grupių yra deklaruojamas per narystę partijoje, kurios savo orientaciją įvairiais klausimais apibrėžia politiniame kairės ir dešinės spektre. Taigi galima tikėtis, kad tai pačiai partijai priklausančių politikų balsavimo istorijos bus labai panašios, o partijų, esančių toje pačioje politinio spektro pusėje, bent jau per daug nesiskirs.

Parlamento monitoriuje kiekvieną parlamentarą charakterizuos eilutė, rodanti N panašiausiai balsuojančių jo ar jos kolegų. Tačiau to nepakanka, kad būtų galima įvertinti visų Seimo narių ir partijų pasiskirstymą pagal balsavimo istoriją; gaunamas tik dalinis vaizdas.

Tokia informacija gali būti naudojama Seimo nario, išrinkto pagal partijos sąrašus, įvertinimui.

Tarkime, politikas AnB pagal Lietuvos Gelbėjimo Partijos (LGP) sąrašus pateko į Seimą. Tačiau, pažiurėjus į jo balsavimo istoriją vaizduojantį grafiką, matome, kad jis yra labiau panašus į Nacionalinio Grynumo ir Orumo Partijos (NGOP) narius nei į kolegas iš LGP,nors rinkėjai jį išrinko balsuodami už LGP partiją, o ne už NGOP. Taip pat yra matomas koalicijų veiksmingumas: koaliciją sudarančių partijos narių balsavimo istorijos turėtų būti panašios. Įvedus laiko dimensiją, t.y., rodant, kaip grupės keičiasi laike, galima matyti, kaip koalicijos ar partijos išsibarsto arba atvirkščiai - konsoliduojasi. Pagal tai galima prognozuoti ir vertinti koalicijų būklę.

Šio modelio išbandymui paėmiau Seimo narių balsavimo istoriją nuo 2004 11 15 iki 2005 05 24, kurią sukaupiau darydamas pirmąją monitoriaus versiją, ir, pasinaudodamas statistinės analizės įrankiais, pažiūrėjau, kas išeina. Tiesa, reikia pripažinti, kad beveik nieko nesuprantu apie statistiką: kaip toks skaičiavimas veikia ir kokie yra geriausi duomenų pateikimo būdai bei parametrų nustatymai. Bet vėlgi, mano tikslas šiuo metu yra patikrinti, ar iš principo toks analizės būdas yra įmanomas. (Tikiuosi, kad Tomas netrukus pristatys iDemokratijos projektą šia tema, kuriuo užsiims kur kas labiau šį reikalą išmanantys žmonės nei aš).

Pirmasis rezultatas yra grupavimas pagal partijas. Nors čia nėra ryškaus susigrupavimo, tačiau galima išskirti partijų koalicijas. Jos apibrėžtos pilka linija. Grupę kairėje sudaro daugiausia opozicijos partijos: konservatoriai ir liberalai. Grupę dešininėje sudaro darbo partija ir socialdemokratai kartu su valstiečiais ir kitais. Kitas įdomus parametras yra grupės išsibarstymas. Socialdemokratai (geltoni taškai) yra išsimėtę beveik po visą erdvę, o tuo tarpu darbo partijos ir konservatorių nariai yra labiau susikoncentravę. Nors perskyra tarp šių blokų nėra didelė, tačiau ji yra išskiriama, ir tai sutampa su realia situacija Seime. Tai rodo tokio tipo statistinės analizės dalinį teisingumą.

Antras grafikas yra analogiškas pirmajam, tik skirstoma į dvi dalis norint įvertinti, ar veiksminga kairės / dešinės perskyra Seime arba, kas būtų tikslingiau, ar apskritai yra perskyra tarp pozicijos ir opozicijos. Matosi, kad mėlynai pažymėti taškai sudaro poziciją, kuri yra koncentruota; tuo tarpu opozicija nesudaro vieningo bloko ir yra išsibarsčiusi.

Taigi turint gerą statistinį modelį, leidžiantį išskirti politikų grupes, galima gauti labai įdomius rezultatus. Žinant, kad (šiuolaikinė) politika nėra stabilus nusistovėjusios kairės-dešinės galios žaidimas (jei jis kada nors toks buvo), laiko dimensija yra būtina. Ji leistų įvertinti politinės koalicijos ir interesų grupių kaitą. Taip pat būtų labai įdomu nustatyti stabilias grupes ar asmenis, aplink kuriuos buriasi grupės.

Visa čia pateikta analizė yra atlikta neturint reikiamų statistinės matematikos (ar kokia ta matematikos sritis tyrinėjanti duomenų grupavimus) žinių, todėl gali būti labai neteisinga, bet pats jos pritaikymas politikos analizei turėtų veikti.

Daugiau laiko dvasios naujame Zeitgeist ... ar bent užuominos į "daugiau". Dabar galima matyti politiko skaitmeninio "aš" istoriją. Tekstų kiekis apie politiką matuojamas kas savaitę ir parodomas jų kiekio pokytis.

Kol dar nepraėjo visa savaitė, dabartiniame variante rodomas tik kelių dienų pokytis. Kai kuriems politikos herojams pokyčiai yra keistoki. Reikia pasiaiškinti šio keistumo priežastį: ar tai yra paieškos sistemos keistenybės, ar programos klaidos. Bet idėja aiški: Politikos Zeitgeist fiksuoja laiko dvasią ir jos pokyčius.

Taip pat dabartiniame variante tėra tik nuoroda į galimybę pamatyti, kas buvo seniau. Datos pasirinkimas neveikia ir rodomas tik naujausias matavimas bei jo palyginimas su prieš tai buvusiu.

Taigi numatoma padaryti:

• Buvusių "laiko dvasių" paržiūra

• Grafikas, vaizduojantis pasirinkto politiko ar politikų populiarumo pokyčius

• Kitų politikos žaidėjų įtraukimas. Dabar tik seimo nariai, bet reiktų ir vyriausybės narių. Taip pat politinių institucijų: partijų, ministerijų

Iki Politikos Zeitgeist v0.9

"Viskas apie seimo narį" puslapis atrodys panašiai į šį prototipą. Seimo nario nuotraukos periodiškai atnaujinamos pasinaudojant yahoo vaizdų paieškos sistema (karais su juokingais ir labai informatyviais nuotraukų rinkiniais). Informacija apie pasirinkto herojaus judesius seime tėra kai kurių pažangumo rodiklių pavyzdys. Netrukus turėtų pasirodyti realesni įvertinimai ir kiti vertinimo būdai.