iDemokratija

Tęsiant seniau pradėta šiokią tokią Seimo svarstomų klausimų pavadinimų analizę bei kiek pataisius anksčiau minėtas problemas (žodžių galūnių interpretavimas) taip pat papildžius analizę Vyriausybės darbotvarkės temomis, gaunami rezultatai rodantis, kad Seime dauguma svarstomų klausimų susiję su jų komisijomis. Tuo tarpu vyriausybė dažniausiai svarsto kažin tai ką apie turtą.

Darbotvarkių ir klausimų pavadinimai analizuoti nuo 2005.01.01 iki dabar. Žodžiai kurie kartojasi < 20 kartų nerodomi, taip pat ignoruojami nereikšminiai žodžiai (žr. žemiau)

LRS

LRV

Analizuojant tekstus "nereikšminiai" žodžiai buvo ignoruojami: kreipiniai, jungtukai, skaičiai, taip pat tokie "techniniai" žodžiai kaip: respublikos, Lietuvos, projektas, seimo, pakeitimo, darbotvarkė, valstybė, nutarimo, straipsnis, papildymo, patvirtinimo. Ignoruojamų žodžių sąrašas turėtų būti kruopščiau sudaromas arba jo reiktų atsisakyti visai.
Įdomu tai, kad Vyriausybės darbotvarkių adresai yra potencialiai žymiai atviresni automatiniam apdorojimui, nei Seimo. Pvz. vyriausybės 2006.05.17 darbotvarkė pasiekiama per http://www.lrv.lt/darbotvarkes/2006/0517.doc T.y. nėra jokių parametrų, nesuprantamų kodu ir kitokių "gudrybių". Žinant datą galima lengvai sugeneruoti adresą. Net jos nežinant galima lengvai perrinkti visas nustatyto periodo datas ir gauti visus posėdžius (taip buvo padaryta šiuo atveju). Toks duomenų pateikimo būdas suteikia žymiai daugiau įvairių galimybių. Aišku, tai kad darbotvarkės yra MS Word formatu yra šioks toks nesusipratimas.
Google News Cloud puslapis yra gera iliustracija kur link būtų galima tobulinti Lietuvos politinių "organų" darbo temų pavadinimų analizę. Kitos problemos ir idėjos apie tai yra senesniame įraše

Tenka kiek pristabdyti Seimo darbo statistinę analizę. Nes "dabartinis parlamentas pagal politinės migracijos mastus galės būti vadinamas rekordininku - frakcijas šiame Seime jau pakeitė beveik penktadalis parlamentarų" Delfi. Paskutiniai duomenys, dar pateikiami puslapyje yra Gegužės 4 dienai ir tai jau nevisai teisinga nes Gegužės 2 Seimo posėdžiuose jau dalyvavo nauja Pilietinės demokratijos frakcija.

Nuo pat puslapio programavimo pradžios nebuvo atsižvelgiama į šią problemą. T.y. buvo daroma prielaida, norint supaprastinti programavimą, kad Seimo narių priklausimas frakcijai bus pakankamai stabilus vosos kadencijos metu. Vieną ar kitą “migraciją” tvarkant “rankiniu” būdu (nekeičiant programos).

Greitas sprendimas būtų "numigravusių" parlamentarų balsavimo statistiką (lankomumas/kalbos lieka nepakitę) pradendant skaičiuoti nuo nulio. Tačiau žymiai įdomiau būtų turėti visą parlamentaro elgesio, skirtingose frakcijose, istorija. Būtų galima palyginti skirtingus jo/s politinės veiklos periodus. Taip pat būtų linksma turėti frakcijų kaitos animaciją, panašią į šią - Vengrijos parlamento kaita per 16 metų, LRS panašią dinamiką, tikriausiai, pasiekia per vieną kadenciją.

Balsuoti "prieš" dabartinę valdančią partiją, o ne "už" partiją, geriausiai atitinkančią rinkėjo požiūrius, tampa vienintele balsavimo strategija, kai politikoje dominuoja beviltiškos partijos. Tie "prieš" balsai yra lengvai surenkami atseit kitokių, naujų, neideologinių, neva niekada valdžioje nebuvusių grupuočių. Taip balsai, kurie reiškė protestą prieš dabartinę politinę situaciją, paverčiami balsais, palaikančiais pseudo naują-kitokią partiją. Lietuvos politinių partijų sistema tokiu būdu neregistruoja protesto prieš pačią sistemą.

Tokią situaciją galima keisti naudojantis politinių partijų sistemos teikiamais įrankiais. Pavyzdžiui, steigiant absurdo partiją - "Nacionalinė oficiali beprotiškai aiškiai praregėjusių valstybininkų partija" - kurios programa būtų sudaryta iš ironizuotų, pašieptų ir kitaip iškraipytų "tradicinių" partijų programinių punktų. Visų pirma, tokios partijos balsai, surinkti rinkimų metu, išreikštų protestą prieš "normalias" politines partijas, demonstruotų, kad politinių partijų sistema neveikia. T.y., vienintelis partijos tikslas yra registruoti nepasitenkinimą partine sistema. Apart negatyvios sistemos kritikos pusės, pozityvus aspektas būtų pastovus priminimas, kad būtina partijų reforma. Taip pat tokia absurdo/juoko partija atbaidytų dalį visiškai beviltiškų idiotų kaip murzos ar kitus panašius pusgalvius nuo dalyvavimo rinkimuose. Nors nei absurdo partija, nei murzos nesurinktų net arti 5% balsų, tačiau labai tikėtina, kad absurdo partija kokioje nors apygardoje gautų 159 balsus, o murzos 98 balsus. Pralaimėti absurdo partijai, darančiai viską, kad nelaimėtų, būtų per daug gėdinga, ir murzos nekandidatuotų ten, kur kandidatuoja absurdo partijos atstovai.

JK turi panašią partiją: Official Monster Raving Loony Party - "Vote for insanity. You know it makes sense." Screaming Lord Sutch (partijos įkurėjas)

gana įdomus aktas: VILNIAUS MIESTO TARYBA, SPRENDIMAS, DĖL TVARKYMO IR ŠVAROS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO, 2005 m. sausio 19 d. Nr. 1-655. Kai kurie punktai skamba, lyg cituojant kokį nors Lukašenkos ar Serdaras Saparmuratas Turkmėnbašis Didžiojo potvarkis. vien ko vertas punktas "5.9. [draudžiama] dėti gėles ir vainikus žmonių žūties vietose gatvėse ir ant šaligatvių;". arba "5.14. [draudžiama] žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, taip pat važinėti riedučiais ir riedlentėmis tam nepritaikytose vietose, važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir mopedais šaligatviais ar pėsčiųjų takais, važinėti žaliuosiuose plotuose, statyti transporto priemones ant vejos ar šaligatvio, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais;". įdomu, kaip turi būti parengtos vietos bulvei, šachmatams. o klases bus galima žaisti tik taip - už 100lt be PVM uždarose patalpose su užtrauktomis užuolaidomis ;-)

Padariau senai planuotą galimybę rodyti Seimo narių populiarumą internete skirtingais laiko momentais. Populiarumas yra matuojamas kartą per savaitę yahoo paieškos sistemoje (periodiškumas nevisai tikslus). Dabar galima pasirinkti senesnių matavimų rezultatus. Tiesa datos pasirinkimo dizainą (kaip ir viso puslapio) reikia smarkiai tvarkyti.

Žinoma, tokių populiarumo rezultatų atitikimas "ne-virtualiam" politiko populiarumui yra ginčytinas. Galima teigti, kad rezultatus labiau nulemia paieškos sistemos puslapių indeksavimo algoritmas, nei tos dienos diskusijos ar "trikšmas" aplink vieną ar kitą politiką. Reiktų palyginti "tikrų" sociologinių tyrimų rezultatus, atliktus nemažiau "tikrų" , soc. tyrimų kompanijų su internetinės paieškos sistemos rezultatais. Taip pat būtų įdomu paanalizuoti galimas įtakas abiems metodams. Google ar yahoo yra įtakoti objektivių pamatuojamų ir iš dalies paaiškinamų mechanizmų, ar galima taip pat objektyviai nustatyti "tikrų" soc. tyrimų įtakas?

Nuo 2006-04-23 iki 2006-05-02 internete tekstų apie Viktorą Muntianą padaugėjo 9.1% ir tai yra 3čia vieta pagal populiarumo augimą tarp visų Seimo narių.

Gana keista prezidento reakcija į žmonių pastangas apginti savo teises V.Adamkus ramina profesines sąjungas

Po to, jau analogiška reakcija iš Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento. Šiek tiek primena TSRS. Ir šiaip labai nemalonus jausmas, kai tokie dalykai vyksta.

Proporcingo atstovavimo sistema rinkimuose į Seimą reiškia, jog balsų skaičius, atiduotas už vieną ar kitą politinę jėgą, tiesiogiai transformuojasi į vietas Seime. T.y., jei partija ABC gauna 85% rinkėjų balsų, tai ta partija turi 85 vietas 100 vietų Parlamente. Tačiau rinkėjų balsų vertimas vietomis atstovaujamoje institucijoje nėra toks tiesinis: kiekviena proporcingo atstovavimo sistema yra iš dalies neproporcinga.

Neproporcingumui matuoti gali būti naudojami įvairūs metodai. Čia pateiksiu porą populiaresnių neproporcingumo indeksų: Gallagher ir Loosemore-Hanby, daliniam LRS įvertinimui. Daliniam, nes rinkimai į LRS yra mišrūs: pusė Seimo narių renkama vienmandatėse, kita - daugiamandatėse apygardose. VRK svetainėje galima greitai ir lengvai gauti balsavimo rezultatus daugiamandatėse apygardose. Todėl, norint tik išbandyti metodą, neproporcingumo indeksai paskaičiuoti pusei Seimo, išrinkto pagal partijų sąrašus.

Įvertinus tris rinkimus į LRS (skaičiai žemiau, o visos detalės prisegtame Excel faile), matyti, kad pats neproporcingiausias parlamentas buvo 1996 m., kai konservatoriai turėjo absoliučią daugumą - 33 vietas (vėlgi čia kalbama tik apie pusę Parlamento, t.y. ne 141 vietą bet 70). Nors konservatoriai gavo tik 28% rinkėjų balsų, jie transformavosi į 47% vietų Seime. Neproporcingumo koeficientas mažėja, kai nėra vienos partijos, gavusios daugumą rinkėjų balsų. 2004 metų, proporcingiausiame Seime, rinkėjų balsai pirmoms trims partijoms pasiskirstė: 28%, 21%, 14% , tuo tarpu 1996 m. Seime: 30%, 10%, 10%.

1996 metų Seime konservatorių partijai atitekęs neproporcingai didelis vietų skaičius galbūt gali paaiškinti ir jų visišką žlugimą sekančiuose rinkimuose. Konservatorių politinis kapitalas (rinkėjų prasme) tebuvo 28%, tuo tarpu jie gavo 47% vietų. Taip susidaro 19% skirtumas elektorato, kuris visiškai nesirinko konservatorių kaip politinės jėgos, juos atstovaujančios Seime. Tie 19% procentų atsispindėjo gausioje konservatorių valdymo kritikoje.

Reiktų atlikti panašų tyrimą su, tarkim, Lenkijos Seimais. Tada būtų galima šią hipotezę pavystyti toliau.

Dar kartą - tai tinka tik pusei Seimo. Įtraukus vienmandates apygardas, indeksai gali ženkliai pasikeisti.

---

• Loosemore-Hanby: 1996 - 33,5%; 2000 - 23,4%; 2004 - 9,1%
• Gallagher: 1996 - 15,2%; 2000 - 10,5%; 2004 - 4,4%

---

Rinkimai į LRS: Partija - Rinkėjų balsai / Vietos Seime

1996

• TSLK - 29,80% / 47,14%
• LKDP - 9,91% / 15,71%
• LDDP - 9,52% / 14,29%
• LCS - 8,24% / 12,86%
• LSDP - 6,60% / 10,00%

2000

• SDK - 31,08% / 40.00%
• NS - 19,64% / 25.71%
• LLS - 17,25% / 22.86%
• TSLK - 8,62% / 11.43%

2004

• DP - 28,44% / 31,43%
• SD+NS - 20,56% / 22,86%
• TS+ - 14,75% / 15,71%
• LDP - 11,36% / 12,86%
• LCS - 9,19% / 10,00%
• VNDPS - 6,60% / 7,14%

Visi skaičiai ir skaičiavimai

Sutvarkius duomenų skaičiavimo algoritmus, kur dienotvarkės duomenys buvo pakartotinai analizuojami, dėl ko viena Seimo darbo diena buvo analizuojama keliolika minučių, pasidarė įmanoma įtraukti žymai daugiau duomenų. Dabar Seimo darbo statistika pateikiama beveik visai dabartinei kadencijai. Beveik, nes keli posėdžiai įvykę 2004 metais yra neteikiami man prieinamu formatu.

Taip pat atsirado, šiokia tokia, Seimo narių paieška.

Dažniausiai pasikartojančios Seime svarstomų klausimų formuluotės turėtų atspindėti pagrindines temas, nagrinėjamas posėdžių metu. Suskaičiavus pasikartojančius žodžius svarstytų klausimų pavadinimų formuluotėse, šios kadensijos Seimo 3 eilinėje ir 2 neeilinėje sesijose gaunamas štai toks rezultatas:

---

administracinių apsaugos asamblėjoje ataskaitos atkūrimo audito banko baudžiamojo biudžeto biudžetų cukraus dalies darbo darbų delegacijos departamento draudimo europos fondo gamybos gyventojų ištirti kalėjimų karių komisijos komitetų kompensacijų kontrolės konvencijos krašto laikinosios lengvatų metų ministerijos ministro mokesčio mokesčių mokslo mokėjimo nacionalinio nafta narių nekilnojamąjį netekusiais netekusiu nuosavybės nustatymo pajamų pareigūnų pareiškimai parlamentinėje patvirtinimo pažeidimų pensijų pernašų piliečių pirmininko posėdžio prie priedo priedėlio pripažinimo programos prokuratūros protokolo radijo ratifikavimo reikalų rezoliucijos rinkimų rodiklių rudens saugumo savaitės savivaldos savivaldybių socialinio specialiųjų straipsniu sudarymo sudėties susitarimo sutarties sveikatos tabako tarnybomis tarnybos tarpvalstybinių tarybos teisių teisės televizijos transporto turto turtą tvarkos tyrimo tyrimų užsienio valanda valstybinio valstybinių valstybinės veiklos vidaus vietos vyriausybės įgyvendinimo įmonių įstaigų Žemės

---

Iškarto matyti jog komisijos buvo kur kas svarsbesnė (ar bent jau dažniau svarstyta) tema nei mokslas. Tai taip pat sutampa su to meto situacija, kai buvo kuriamos komisijos nagrinėti tam tikrų politikų veiksmams. Europa irgi lyg ir nestebina.

Idomesnis šių doumenų panaudojimas būtų galimas lyginant įvairių Seimo kadencijų rezultatus, ypač jei jų metu daugumą sudarė skirtingų politinių ideologijų partijos. Šios kadensijos Seimo dauguma yra kairioji, todėl įstatimų projektuose dažnai matomi žodžiai: draudimo, pensijų, socialino. Jei tokia analizė ištikrųjų veikia, tai dešiniosios daugumos Seime turėtų vyrauti kitokios formuluotės.

Tai tik pirmas pabandymas, tikrinant ar šita idėja veikia. Tam kad tai taptu naudingesnių įrankiu reikia išspresti nemažai problemų. Žodžiai socialinis, socialinio yra tie patys ir juos reiktų skaičiuoti kartu, tačiau tam reikia padaryti sistemą kuri sugeba analizuoti žodžių galūnes. Taip pat neretai yra naudojamos žodžių grupės o ne atskiri žodžiai, kaip Mažeikių nafta atveju reiktų tai interpretuoti ne kaip du atskirus žodžius o kaip vieną formuluotę. Įvairųs procedūriniai žodžiai kaip projektas, straipsniais, tvirtinimas yra labai dažnai vartojami ir juos tenka pašalinti tačiau taip atsiranda šioks toks subjektyvus elementas, sprendžiant kurie žodžiai turi būti išmesti. Taigi tam kad tokią analizę įdėti į Seimo statistikos projektą dar reikia nemažai padirbėti. Be to tai būtu tik viena, platesnės įstatimų analizės ir paieškos sistemos, apie kurią kažkada esu užsiminęs ir kurią vis ruošiuosi aprašyti, dalis.

Štai, kaip turėtų elgtis politiškai sąmoningi studentai (BBC, gazeta.ru), kai pažeidžiamos jų teisės. Gal knygas ir įvairius prietaisus gadinti ir negražu, bet kai kurios institucijos reaguoja tik į darbus, o ne į žodžius.

Žinoma, Lietuvoje studentai retkarčiais šiek tiek išsijudina, bet būtų neblogai, jei visa tai vyktų šiek tiek dažniau ir "stipriau": kad seimas ir vyriausybė žinotų ir prisibijotų paliesti jaunų žmonių teises -- pramoninkai turi savo lobistus, kodėl negali studentai?