iDemokratija

Prieš kelias dienas rašiau apie statistinių ‘rekordų’ siekimą JK parlamente . Delfije šiandien staripsnis apie rekordus LR Seime. Edvardas Žakaris yra vienas iš Seimo produktyvumo lyderių, pateikęs daugiausią, net 249 siūlymų teisės aktų projektams. Keli paskutiniai Žakaitčio siūlomi pakeitimai:

• kaime (miesteliuose) gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, šių mokyklų
• asmenys nuo 65 iki 80 metų asmenys iki 80 metų, sukakę senatvės pensijos amžių.
• papildomo ugdymo neformaliojo švietimo įstaigų moksleiviams mokiniams
• Šis statutas įsigalioja nuo priėmimo 2008 m. gruodžio 1 d.
• ... , mokytojams ir gydytojams sveikatos priežiūros įstaigų specialistams

Vyrauja įvairus kalbos pataisymai, pasikartojimų pašalinimai ir panašiai. Pakeitimai tikrai reikalaujantis, kaip sako Delfije Žakaitis “pasidomėti sritimis, su kuriomis susijęs mano darbas Seime”.

Todėl Seimo darbo analizė, vien tik statistiniais metodais, negali daug pasakyti apie darbo kokybę, bent jau, jei statistika pateikiama tik vienu aspektu. Šiuo atveju aktyvumo statistika būtų labiau informatyvi, jei būtų rodoma kiek Seimo narių teikia siūlymą. Kaip aktyvumas, rengiant įstatymų pakeitimų siūlymus, atitinka kitus rodiklius: balsavimą, pasisakymus posėdžių metu ir t.t. Taip pat pačio Seimo ruošiamos ataskaitos turėtų būti labiau informatyvios, galbūt pakeitimo siūlymas turėtu turėti tipą: “kalbos tikslinimas”, “esminiai pakeitimai” ir panašiai.

Įvairūs Seimo narių veiklos rezultatai matuojami iDemokratijoje lyg ir turėtu turėti tik teigiamas pasekmes. Tačiau tokia prielaida remiasi pernelyg optimistišku požiūriu į žmones ir neatsižvelgia į jų sugebėjimus išnaudoti bet kokią sistemą savo naudai.

TheyWorkForYou yra puslapis kuriame galima matyti JK parlamento narių veiklos analizę. Viena iš projekto pasekmių yra parlamento narių lenktynės, kas atsidurs analizės rezultatų "viršuje", kaip dažniausiai pasisakęs, daugiausiai klausimų uždavęs parlamentaras. Svarstymų metu uždavinėjami nesibaigiantys klausimai "O kodėl, o kam", įsiterpiama į diskusija pasakyti kelis žodžius ir panašiai. Užduodami beprasmiai klausimai, tam kad tapti "žingeidžiausiu" parlamentaru. Straipsnis apie tai iš TimesOnline The MPs who can't stop talking

Tam tikra prasme tai nuoroda į tai, kad įprastinė politikos "darymo" forma ir politiko elgesys, nebesutampatis su naujomis pilietiškumo formomis, tampa groteskiškas ir komiškas.

geras demokratijos testas iš http://www.noliberties.com/basics_protest.htm

"The world should apply what Natan Sharansky calls the "town square test": if a person cannot walk into the middle of the town square and express his or her views without fear of arrest, imprisonment, or physical harm, then that person is living in a fear society, not a free society. We cannot rest until every person living in a "fear society" has finally won their freedom." Condoleeza Rice

Teksto statistikos atvaizdavimas panaudojant "žodžių debesį" yra paprastas ir pakankamai informatyvus įrankis leidžiantis greitai apžvelgti politikoje vyraujančias temas. Didžiausias tokios analizės trūkumas yra tai, kad nesimato žodžių vartojimo konteksto. Analizuojant LR Seimo svarstomas temas atrodo, kad viena iš pagrindinių šios institucijos užduočių yra "komisijos". Tačiau gali būti kad žodis "komisija" tebuvo labai dažnai minimas viename posėdyje. Visų kitu šimto ir daugiau posėdžių metu tokia tema nebuvo svarstoma. Tačiau statistikoje tai neatsispindėtu. Tada teiginys kad Seimas užsiima tik komisijomis, būtų neteisingas. Taip pat ir patys žodžiai gali turėti skirtingas reikšmes skirtinguose kontekstuose, todėl turėtų būti galimybė pamatyti teksto dalį kurioje žodis yra varytojams. Būtent tokie teksto statistikos pateikimo patobulinimai yra padaryti The New York Times JAV prezidento kalbų analizės įrankyje. (Priminimui tos pačios informacijos pateikimas panaudojant žodžių "debesį")

Tarkim internetinis balsavimas yra saugus. Bankai užtikrina 100% saugumą, kažkokiu tai būdu garantuojamas balsavimo privatumas ir anonimiškumas. Ir žinoma taip pat tarkim, kad internetinio balsavimo šalininkų didžioji teorija aiškinanti mažėjantį piliečių dalyvavimą rinkimuose, tuo kad yra per sudėtinga ar sunku balsuoti, yra teisinga. Tai yra priimu i-balsuotojų prielaidas, įsivaizduoju kad jos yra teisingos. Tada vistiek tikėčiausi, kad i-balsuotojai turėtų kokią nors nuomonę dar bent jau dviem klausimais:

"Lengvi" balsai

Jei žmogus yra toks užsiėmęs reikalais, kad neturi laiko sekmadienį valandą pasivaikščioti iki balsavimo vietos, tai kiek jis laiko skiria rinkiminių programų analizei? Tam, kad balsas būtų motyvuotas rinkėjas turėtu bent jau truputi susivokti, kuo skiriasi konservatorių siūloma programa nuo liberalų. Aišku rasti 3 skirtumus LT partijų programose galbūt yra praktiškai neįmanomas uždavinys. Tačiau vistiek balsavimo teisė reiškia pareigą balsuoti atsakingai. Paskaityti laikraščius ar pažiūrėti vieną kitą politinę laidą turėtu būti lyg ir būtina.

Taigi gyžtant prie užsiėmusio rinkėjo, neturinčio laiko nukeliauti iki balsavimo vietos, bet pasiryžusio balsuoti nuo savo "sofkutės". Už ką jis balsuos? Ar galima tikėtis kad jis rytoj prisimins už ką balsavo? Ir kodėl? Kaip tokie "lengvi" balsai įtakos rezultatus? Iš žmogus balavusio dėl savo politinių įsitikinimų, kuriam atstumas iki balsadėžės nėra kliūtis , bent jau galima tikėtis pilietinės išrinktųjų kontrolės, ko aš galiu tikėtis iš rinkėjo kuris greičiausiai net neprisimins už ką balsavo?

Nevienodos balsavimo sąlygos

Kiek procentų Lietuvos gyventojų turinčių rinkimo teisę turi galimybę ir gali naudotis internetu? Neturiu statistikos, bet tarkim ~35% ir, galbūt klystu, bet manau kad dauguma gyvena miestuose ir turi šiokį tokį išsilavinimą. Tai reiškia, kad įvedus i-balsavimą dalyvavimas politiniame procese palengvinamas vienai socialinei grupei taip didinant jos įtaką politiniams sprendimams. Kaip i-balsuotojai užtikrins, kad visi Lietuvos piliečiai turi vienodas galimybes atiduoti savo balsą?

Todėl aš iš internetinio balsavimo šalininkų tikėčiausi ne vien tik diskusijos apie technologijas saugios jos ar ne, bet ir fundamentalesnių atsakymų: kaip jų siūloma technologija padės gerinti demokratijos kokybę ir kaip tai leis užtikrinti lygias teises visiems piliečiams.

Atrodo, greitai Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose bus galima balsuoti internetu. Esant tokiai galimybei rinkėjui nereiktų eiti į balsavimui skirtą vietą, ji/s savo balsą galėtų atiduoti būdamas bet kur, ten kur yra interneto ryšys.

Remiančių tokią idėją yra daug ir įvairių:

• Daugiau nei 13 000 LR piliečių
• LR prezidentas
• LR Seimas
• Ir t.t.

Paaiškinimai kodėl mums reiktų galimybės balsuoti internetu pas visus yra panašūs:

1. Padidinti dalyvaujančių rinkimuose skaičių: palengvinant balsavimą, skatinant balsuoti siūlant naujas balsavimo formas
2. Rinkimų efektyvumas: kaštų mažinimas, balsų skaičiavimo palengvinimas
3. Informacinių technologijų plėtra šalyje ir rinkimų modernizavimas

Tačiau, kaip balsavimas internetu padės spręsti šias problemas ar ką išvis bendro ši technologija turi su išvardintomis problemomis e-balsavimo šalininkai per daug neaiškina, o jų pateikiami argumentai paremti nepagrįstomis prielaidomis:

Rinkėjų aktyvumas

E-balsavimo šalininkai teigia, kad dalyvavimo rinkimuose mažėjimas yra susijęs su esamo balsavimo sudėtingumu ar nemodernumu. Tačiau argumentų ar statistikos paremiančios šį teiginį nėra (galbūt aš nerandu). Internetinio balsavimo šalininkai turėtų paaiškinti, kodėl dalyvavimo rinkimuose mažėjimas yra nesusijęs su pačios politinės sistemos problemomis, vienodomis partijų programomis, geriausiu atveju ne itin protingais politikais.

Esama rinkimų sistema, stabdo pokyčių galimybę. Tarkim aš gal būt kada nors ir balsuočiau, norėdamas kad partija X gautu daugumą Seime, bet aš nebalsuosiu nes tik teoriškai galiu įtakoti kurie partijos nariai pateks į Seimą, nes partijos nariams esantiems sąrašo viršuje vietos garantuotos.

Balsavimas internetu tokios situacijos tikrai nepakeis. Turi būti keičiama politinė sistema duodanti rinkėjui galimybę įtakoti valstybę, tada galima tikėtis ir didesnio piliečių aktyvumo.

Rinkimų efektyvumas

Teigiama, kad įvedus e-balsavimą bus galima sutaupyti pinigų, o rezultatus galima gauti žymiai greičiau. Vėlgi kur įrodymai, kad e-balsavimas bus pigesnis, kad sistemos palaikymas ir tobulinimas kainuos mažiau. Seimo dokumentuose pateikiama kaina ~2.5 milijono litų. Juokingiausia eilute 1500lt "sistemos priežiūrai, auditui bei visuomenės švietimui". Bet net ir 2.5m litų, iš kur šita suma kas ją suskaičiavo, kaip suskaičiavo? Itariu kad šitą skaičių sugalvojo pekeliunas. Taip pat, kaip taisyklė IT projektai kainuoja N kartų daugiau nei kad būna planuota. Galų gale taupyti vienos iš pagrindinių demokratinių institucijų sąskaita yra neatsakinga, žymiai protingiau būtų sutaupyti iš visokių plūgų tampimo.

Kuo netenkina dabartinis rinkimų rezultatų pateikimo greitis, taip pat sunku suprasti. Juk beveik tikslūs rezultatai jau žinomi rinkimų naktį. Ką pakeis galimybė rezultatus žinoti iškart po balsavimo vietų uždarymo?

Informacinių technologijų plėtra

Apie ką čia šnekama sunku suprasti. Pirma, atrodo maišoma priežastis su pasekme. Ar Estijoje Skype pagamintas dėl to kad jie turi e-balsavimą ar e-balsavimą turi dėl to kad turi Skype? Be to ar investicijų į modernias technologijas pritraukimo kelias yra demokratinių institucijų kaitaliojimas ar investicijoms patrauklių įstatimų ir sąlygų kūrimas?

---

Internetinis balsavimas sunkai užtikrina balsavimo saugumą ir rinkimų skaidrumą. Potencialus tokios reformos privalumai abejotini ir neatsveria galimų problemų (tiksliau pavojų). Todėl internetinis balsavimas neturėtų būti naudojamas. Piliečių dalyvavimas valstybės valdyme turi būti skatinamas ne rinkimų technologijos kaitaliojimais, o politinės sistemos reforma įgalinančia žmones įtakoti ir keisti valstybės politiką.

Įdomu kiek pasirašytu peticiją prieš e-balsavimą? Arba ar bus partija pasisakanti prieš visa tą e-populizmą?

---

Nuorodos apie e-balsavimą:

Statistika apie e-balsavimo įtaką rinkėjų aktyvumui

"Rinkėjai yra tinginiai" - gal nevisai teisingas požiuris

Balsavimas paštu taip pat nepatikimas

DPI e-balsavimo studija

Argumentai prieš e-balsavimą

Dar argumentų prieš

Amerikos prezidentų kalbų (via Crooked Timber) pateikimas per žymų aibę, gerai iliusruoja, kad politikos kiekybinės analizės metodai nebūtinai turi būti apie sudėtingus matematinius metodus, o rezultatai neturi būti vien tik liūdni grafikai ar skaičių lentelės.

iDemokratijos panašūs projektai: Seimo/Vyriausybės svarstomi klausimai taip ir likęs tik pasibandymo stadijoje; Seimo narių populiarumas nors ir turi laiko skalę, galinčią rodyti jų būtajį populiarumą, bet ji neveikia su visomis naršyklėmis (FF-taip IE-ne), o ir veikia per lėtai kad būtų naudinga.

Nesenai pabaigus dar viena gali-būti-kad-paprotingėjimo kursą, atgal prie iDemokratijos reikalų. Gryžimas prie Reikalų sutapo su Google Co-op atsiradimu. Co-op yra skirtas kurti specifinėms paieškos sistemoms. T.y. galima padaryti paieškos sistemą kuri ieško tik puslapiuose atitinkančiuose tam tikrą tematiką ar tam tikro asmens skonį ir/ar pažiūras.

Taigi savaime suprantama, jog atsirado noras padaryti paieškos sistemą ieškančia Lietuvos Respublikos valstybės institucijų interneto svetainėse. Tiksliau, toks noras jau senai buvo, žinant apie JK veikiančia Directionlessgov paieškos sistemą. Tačiau idomiausia dalis yra ne tame, kad yra sukurta tokia sistema, bet tai kad šis paprastas sprendimas buvo sukurtas kaip alternatyva "valdiškai" paieškos ir kategorizavimo sistemai – Directgov. Daugiau apie Directgov vs Directionlessgov galima paskaityti Ideal Government puslapyje čia, taip pat ir čia

Gryžtant į LR. Jei aš teisingai suprantu Informacinės visuomenės plėtros komiteto projektus, tai jų kūrinys Valdžios elektroniniai vartai yra kažkas panašaus į Britišką Directgov. Nelyginant šių dviejų sprendimų (čia ir taip viskas akivaizdžiai liūdna), galima pabandyti padaryti atitinkamą alternatyvą taip vadinamiems "Valdžios el-vartams". Naudojantis Google Co-op.

Pirmasis demonstracinis variantas – Ieškok LR valstybės institucijose. Kol kas ieškoma tik keliuose "valstybiniuose" puslapiuose: www.mazeikiai.lt www.vilnius.lt www.lrv.lt www.lrs.lt www.vrk.lt

Nuscreencrapinus valdzios el-vartus ir surinkus visas ten esančias nuoruodas į valstybinių institucijų puslapius, būtų galima turėti pilną "valstybinės" paieškos sistemą. Taip pat Google Co-op leidžia prie kiekvieno paieškai naudojamo puslapio pridėti gaires kurias poto galima naudoti paieškos rezultatų patikslinimui. Šiuo metu, velgi vien tik demonstracijos tikslams, yra naudojamos Seimas, Vyriausybe ir Savivaldybes gairės. Kolkas didžiausia problema su Co-op yra tai kad nepalaikomos lietuviškos raidės, tačiau žinant, kad dauguma Google sprendimų yra ir lietuvių kalba galima tikėtis, kad ši problema bus greitai išspresta.

Gal atsirastų galinčių/norinčių padėti vystant šitą dalyką?

Pirmas visų Seimo kelionių žemėlapis apie kurį jau buvo šnekėta yra čia. Dar reikia padaryti nemažiai patobulinimų, bet pačios kelionės jau matyti. Skubu išvažiuoti į savaitgalį todėl plačiau vėliau :)

Jau tikriausiai metus visi eina iš proto dėl Google Maps. Prikurta įvairiausių įrankių naudojantis Google ar Yahoo žemėlapiais. Pritaikyti visą tai Lietuvoje kiek sunkiau nes Lietuvai nėra detalių žemėlapių. Negalima rasti adresų ir panašu kad tik Vilnius randamas iš visų Lietuvos miestų. Todėl būdų, kaip būtų galima įdomiai panaudoti Google Maps Lietuvoje, bent jau kol kas tikriausiai nėra.

Tačiau šią technologiją galima panaudoti Lietuvos politinio gyvenimo stebėjimui. Seimo nariai keliauja ar yra komandiruojami į kitas šalis. Šios kelionės turėtų atspindėti Lietuvos užsienio politikos kryptis ar dalyvavimą tarptautinėse organizacijose. Pvz. kelionių žemėlapis turėtų rodyti, kiek Seimo nariai keliauja po regioną kurio lyderiais čia taip norima būti. Tokių kelionių kiekis bent iš dalies leistų spręsti ar tai tėra tik tauškalai ar yra dirbama. Na ir žinoma įdomu būtų matyti kelionių kiekį į šiltas, bet politiškai nereikšmingas, šalis.

Paėmus kelias, įvairių Seimo frakcijų, narių kelionių ataskaitas galima pabandyti pažiūrėti kaip atrodytu jų kelionių žemėlapis.

Seimo narių komandiruočių ir kelionių žemėlapis

(atsidaro labai lėtai)

Norint padaryti pilną 2004-2008 metų Seimo kadencijos kelionių žemėlapį reikia 'Screenscrap'inti Seimo puslapyje esančias kelionių ataskaitas. Taip būtų galima gauti visą Seimo nario aplankytų šalių sąrašą. Sekantis žingsnis būtų rasti kiekvienos šalies koordinates. Geonames turi įvarų web-servisų, kurie padėtų išspręsti šią užduotį. Tektų „rankomis“ išsiversti lietuviškus šalių pavadinimus į anglų kalbą. Bent jau nežinau web-serviso verčiančio iš lietuvių kalbos i anglų. Lieka dar viena sunkiai sprendžiama problema. Kaip pridėti daugiau nei vieną žymę vienoje šalyje. Pvz. į Belgiją važiuoja visi ir po kelis kartus, todėl žymės turėtų nepersidengti, jas reikia paskirstyti per visą šalies teritoriją. Vienas iš Geonames servisų pateikus šalies vardą gražiną apibrėžiančio stačiakampio koordinates - Bounding Box. Pvz Lietuvos duomenys. Tačiau bandant paskirstyti žymes tokiame stačiakampyje, dalis žymių neišvengiamai atsidurs Kaliningrade, Baltijos jūroje ar Latvijoje. Greitas sprendimas, neradus geresnių variantų, būtų apibrėžiančio stačiakampio mažinimas – tarkim 20%.

Kitas klausimas būtų, kokia informacija papildomai pateikiama žemėlapyje. Žymų spalva. Skirtingų spalvų skirtingiems Seimo nariams, kaip bandomajame žemėlapyje, naudojimas, net turint 100 skirtingų spalvų būtų neinformatyvus. Tačiau galima naudoti skirtingas spalvas skirtingoms frakcijoms. Paskutinės pridėtos žymes perdengia senesniais, todėl esant pakankamai detaliam masteliui gali atrodyti kad tik viena frakcija keliauja. Tai tikriausiai nėra didelė problema. Tuo tarpu, į informacinį langą, atsidarantį paspaudus žymę galima dėti, nebent, nuorodą į atitinkamą Seimo puslapį su kelionės ataskaita.