iDemokratija

Valstybė yra institucijos, kuriančios ir vykdančios taisykles, apibrėžiančias jos teritorijoje gyvenančių žmonių tarpusavio santykius. Demokratinėse valstybėse tai parlamentas, vyriausybė ir teismai. "Valdomos demokratijos" valstybėje tokios institucijos yra Putinas. Kiti valstybės apibrėžimo būdai kelia daugiau problemų, nei sugeba paaiškinti. Jei valstybė yra teritorija, tai žmonių grupės suvokiančios save kaip atskirą tautą, neturi galimybių sukurti valstybę, nes jie neturi savo teritorijos. Pagal tokį valstybės apibrėžimą Kurdai neturėtų teisės į savo valstybę. Bendra kalba ar plačiau kultūra, gali būti kitas valstybę nusakantis kriterijus, tačiau pagal tokį apibrėžimą negalėtu egzistuoti Kanada. Todėl institucijos yra valstybė. Nustojus funkcionuoti valstybinėms institucijoms, nustoja egzistuoti ir valstybė.

Belgija beveik puse metų neturi vyriausybės, po parlamento rinkimų politinėms partijoms nesusitariant dėl koalicijos. Pagrindinės valstybės institucijos nefunkcionuoja, bet Belgija, bent kol kas, yra. Ligoninės, policija, mokyklos veikia, verslas vyksta toliau. Įstatymų leidyba ir jų laikymosi priežiūra yra formaliai sustojusi, bet visuomenė toliau funkcionuoja vadovaujantis egzistuojančiais įstatymais. Tokia situacija Belgijoje atrodo paneigia teiginį, kad valstybė yra institucijos. Kitokia Belgijos situacijos interpretacija, neturinti kitų prasmingų valstybės sampratų, būtų kad tradicinės institucijos: parlamentas, vyriausybė nebeatspindi visuomenės, joje egzistuojančių ryšių ir jos veiklos pobūdžių. Visuomenės menkas dalyvavimas tradicinėje politikoje: rinkimuose ar partijų veikloje nurodo į panašią situaciją daugumoje demokratinių šalių. Sėkmingas Belgijos pusės metų gyvavimas be valdžios, mažėjantis dalyvavimas rinkimuose kitose šalyse, gali reikšti tai, kad formuojasi kitokios, žmonių grupes apibendrinančios ir identifikuojančios, institucijos.

Vartant spaudą labai greitai galima pasiklysti tarp Lietuvos energetinių įmonių, R. Juozaičio ir jo giminaičių, dirbančių tose įmonėse, sąsajų. Ne ką lengviau susivokti tarp tų įmonių nuosavybės ryšių. Tokia pati situacija yra ne vien tik energetikoje, bet ir kitose sferose. Tačiau šie giminaičiai ir akcininkai įtakoja priimamus politinius sprendimus ir todėl jų ryšiai turi būti matomi ir suprantami tiems, vardan kurių interesų yra priimami tie sprendimai.

They Rule puslapis suteikia galimybę matyti JAV verslo ir politikos ryšius. Tokį puslapį būtų galima turėti ir Lietuvos politikų ir verslininkų sąsajų nustatymui.

Lietuviško They Rule varianto prototipas: Politikos ir verslo ryšiai

Kaip pavyzdys yra pateikiami kelių įmonių ir asmenų ryšiai. Taip pat leidžiama pridėti naujas įmones ar asmenis, bei nustatyti naujus ryšius. Tai tik galimo puslapio iliustracija. Tam, kad šis politikos ir verslo ryšių analizės įrankis taptų naudingas, reiktų ne tik pagalbos kuriant programą, bet ir žmonių kuriančių ryšių duomenų bazę. Jei atsirastu norinčių rašykite komentarą.

Google padarė Australijos 2007 metų parlamento rinkimams skirtą puslapį. Žemėlapiai, video, naujienos, tendencijos – viskas naudojantis paprastais, programavimo nereikalaujančiais, google įrankiais.

Pirkti puslapio dydžio plotus dienraščiuose (2007m lapkričio m. 17 d. Lietuvos Rytas) ir juose talpinti pareiškimus matyt tampa nauja politinio aktyvizmo forma.

Tokiuose pareiškimuose rašyti "mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių" atrodo kiek keistai. Aš nevaldau jokių prekybos centrų, bet tai netrukdo ten nusipirkti bet ką. Žinoma tik hipotetiškai, deja mano galimybės, pirkti bet ką yra smarkiai apribotos, kaip ir galimybės užsiimti šiuo naujuoju dalyvavimo politikoje būdu. Tačiau šis pareiškimas, suprantant jį kaip atsaką į kitą to pačio žanro kūrinį, yra įdomus kitu požiūriu.

Mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių, dėl to pageidaujame, kad su suderintais sutarčių ... projektais ... galėtų susipažinti ... visi Lietuvos piliečiai - iš pareiškimo

Žinoma labai malonu, kad verslo atstovai taip rūpinasi mūsų žiniomis, bet ar taip suformuluotu teiginiu nenorima pasakyti, kad kiti asmenys ar organizacijos valdo žiniasklaidos priemones ir taip sąlygoja kas ir kaip patenka į vargšų "visų Lietuvos piliečių" galvas? Taigi ar nebandoma teigti, kad jei kas nors išdrįsta pakritikuoti tam tikrų asmenų veiklą, tai ta kritika yra ne šiaip alternatyvios nuomonės išraiška kviečianti diskusijai, bet žiniasklaidos priemonėmis atliekama "visų Lietuvos piliečių" apgaudinėjimo ar viešųjų ryšių akcija?

Žinojome, kad ne visi verslo interesai sutiks, jog dabartinės mažumos Vyriausybės ar Seimo daugumos pozicija dėl energetinių galių sujungimo yra vienintelis galimas sprendimas.

Žinome, kad yra interesų, kurie niekada nesupras Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos.

Iš pradžių pranešimo autoriai sugretina save su Vyriausybe ir Seimu, tai yra prisistatoma, kaip valstybės reikalus išmanančių, verslo vyrų grupė. Po to parodoma kad "yra interesų", kurie nepritaria Vyriausybei, Seimui ir tiems valstybiniu mastymu pasižymintiems verslo atstovams. Galiausiai tie "kiti" nesupranta Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos. Kadangi energetika yra gyvybiškai svarbi valstybei, kaltinimas energetinės nepriklausomybės svarbos nesupratimu yra beveik kaltinimas valstybės nepriklausomybės svarbos nesupratimu. Tokia konstrukcija negali nežavėti. Tarkim sakau (prieš tai aišku atitinkamai suplanavęs) - "manau, kad asmenų, kurie penkiasdešimt metų dirbo Lietuvai, iš jų penkiolika nepriklausomai, valdymas turi katastrofiškų pasekmių valstybei". Tai ištaręs aš turėčiau susilaukti ne argumentų rodančių mano neišmanymą, o kaltinimų, kad aš nesuprantu, kas yra gyvybiškai svarbu valstybei, o vėliau galbūt net sektu kaltinimas valstybės griovimu.

Bet man matyt negresia kaltinimai, planų rezgimu, kaip sugriauti vieną ar kitą valstybei gyvybišką projektą, nes aš neturiu galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, bent jau iki tol kol negalėsiu, nevaldydamas jokių žiniasklaidos priemonių, pirkinėti puslapio dydžio plotus savo politinei nuomonei pareikšti.

Šios dienos (2007m lapkričio 14d, trečiadienis) laikraščiuose pasirodė Dariaus Mockaus, MG Baltic koncerno prezidento, teiginiai išsakyti filosofo Platono ir poeto Horacijaus citatomis:

"Tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…", Platonas

"Viskam yra saikas", Horacijus

Įmanoma, kad visą laikraščio puslapį užimantis pranešimas, tėra ketinimas supažindinti visuomenę su garsių filosofų ir poetų darbais, panašiai kaip Vilniaus troleibusai yra pažymimi trumpomis, garsių praeities kultūros veikėjų, biografijomis. Tačiau, darau prielaidą, jog šis pranešimas yra politinė Mockaus deklaracija, kurios reikšmę galima pradėti aiškintis nuo poeto citatos.

Politika - nors ir sudėtingiausias socialinis reiškinys - yra paprasčiausias visuomeninių pokyčių, teigiamų ar neigiamų, įgyvendinimas. Todėl Horacijus , sakydamas "viskam yra saikas" pateikia ekonomišką ir tikslų politinio veiksmo principo apibrėžimą. "Viskam yra saikas" žymi tašką nuo kurio prasideda politika: vienur sukilimai ir revoliucijos, kitur rinkimai ir įstatymų leidyba (panašiai, kitas plačiai žinomas teiginys: "tvarka bus", taip pat yra esmiškai politiškas). Taigi vieno iš stambiausių Lietuvos Respublikos koncernų prezidentas, Horacijaus "lūpomis", teigia, kad visuomenei reikalingi pokyčiai - reikia imtis politikos.

Platono citata nurodo politikos kryptį. Kadangi iš Mockaus horacijiško teiginio seka, jog esama situacija yra keistina, platoškajį teiginį reikia suprasti negatyviai - šios dienos Lietuvos respublika neatitinka platoniškųjų valstybės tobulybės kriterijų. Taip, puslapio dydžio dviejų citatų Mockaus pareiškimą reikia skaityti, kaip teiginį sakantį, jog Lietuvos Respublikos valstybė neatitinka Platono idealios valstybės modelio ir tai būtina taisyti imantis atitinkamos politikos. Iš čia ir vien tik iš fakto jog Mockus pasirašė puslapio dydžio deklaracija, neseka teiginys jog pats Mockus imasi tokios politinės veiklos.

Pačio Mockaus asmenyje, ar jo paskatintų, naujų figūrų atsiradimas Lietuvos politiniame gyvenime tegali būti tik sveikintinas. Tačiau, viešųjų ryšių laikais, itin svarbu suprasti ką ir kaip naujieji politikai žada daryti, kokie jų požiūriai. Platono citatos pasirinkimas, žinoma gali būti atsitiktinis ir tuo neįdomus, tačiau kur kas labiau tikėtina, kad citatos parinktos apgalvotai ir naudojimasis Platonu, vienu iš pačių iškiliausių politikos filosofų, nurodo į pokyčių valstybėje kryptį.

Remiantis Karl Popper Platono kritika galima atskleisti politinės programos, besiremiančios platoniškaja filosofija, pobūdį. Mockaus pareiškimas, idant neklaidintu visuomenės skambiomis dalinėmis citatomis, turėtų būti papildytas kita Platono citata, leidžiančia susidaryti pilnesnį požiūrį i Platono valstybės teorija:

"Išminčius turi vesti ir valdyti, o tamsuolis turi sekti įkandin jo", Platonas

Kitaip tariant Platonui ir matyt Mockui, pagrindinis politinis klausimas yra "Kas turi valdyti?". Tokiu būdų Mockaus "viskam yra saikas" reikia skaityti, kaip "daugiau nebegalima leisti, kad tamsuoliai valdytu, jų vietą turi pakeisti išminčiai". Atrodytų, kad politinei partijai, tarkim, kad Mockus siūlo partiją, kaip politinio pokyčio mechanizmą, keliančiai tokį uždavinį, tegali prieštarauti tik kvailys. Visi nori, kad valstybę valdytų išmintingi žmonės. Tačiau politikos formavimas remiantis klausimu "kas turi valdyti?" tėra tik šauni priedanga demokratinių institucijų svarbos menkinimui. Platonas siūlė, kad valstybę turi valdyti specialiai tam pasiruošę, filosofai karaliai, šiandien juos vadintume ekspertais ar specialistais, kurie baigė partines mokyklas ar kitas specialias "ugdymo" įstaigas. Platono "tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…" ir - būtina pridurti, Mockui ir Platonui nutylint - totalitaristinė.

Demokratinėje valstybėje, pagrindinis klausimas yra ne "kas turi valdyti?", o "kaip turėtume sutvarkyti politines institucijas, kad blogi ar nemokšiški valdovai negalėtų padaryti daug žalos?" (Karl Popper). Tokiu būdu Mockaus šios dienos pareiškimas, iš pirmo žvilgsnio džiuginantis, kaip potencialus naujos politinės jėgos pasirodymas, matyt tėra tik dar vienas taip šioje valstybėje mėgstamos "stiprios rankos"fetišistų pasirodymas.

Biurokratijos apibrėžimas iš The Ideal Government

Kai tik biurokratija pasidaro didelė, tarkim pora šimtų žmonių, kurių kontaktas su klientais: pacientais, keleiviais, moksleiviais ar tėvais ar bet kuo, yra minimalus arba jo išvis nėra, biurokratija tampa tarnautojų socialinio aprūpinimo sistema.

Vienintelis tarnautojų interesas yra pagerinti socialinį apsirūpinimą ir sumažinti savo nesaugumą. Užsienio komandiruotės, dalykiniai pietūs, išskirtinės automobilių aikštelės klientų sąskaita, didesni biurai, daugiau padėjėjų, apkaltinimo galimybių mažinimas, premijos ir kiti paskatinimai tampa vieninteliu veiklos tikslu.

Pagrindinis vadybos tikslas yra neleisti tokioms tendencijoms atsirasti. Konkuruojančiame pasaulyje, vadybos motyvacija yra tai, kad nesėkmės atveju prarandamas darbas ir įmonė žlunga. Bet valstybiniame monopolyje tokio paskatinimo nėra. Tikslas, dėl kurio biurokratija buvo įsteigta, nebetenka prasmės. Atvirkščiai, biurokratija tampa kliūtimi.

Seimo laikinoji komisija, J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms nustatyti patvirtino savo tyrimo išvadas, teigiančias:

J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų

Kuo skiriasi teroristinė organizacija, nuo teroristinės organizacijos požymių turinčių asmenų grupės? Tarkim, žmogui, kuriam šiuo metu dega kelnės, siūlau šokti į baseiną, sakydamas, kad baseine yra skystis turintis vandens savybių. Vargšas nedvejodamas šoks. Kas ten bebūtų, tai bus skystis, kuriame jis gali plaukti ir kuris užgesins jo degančias kelnes. Žmogui, degančiomis kelnėmis, baseine YRA vanduo. Kitaip sakant, jei TAI eina kaip antis, plaukia kaip antis ir krykia kaip antis, tada TAI greičiausiai yra antis. Matyt laikinoji komisija čia mąsto subtiliau. Galbūt, laikinoji komisija turi mintyje jog, turėti kažkokio objekto savybių reiškia tik dalinį sutapimą su tuo objektu. Tada asmenų grupė, turinti teroristinės organizacijos požymių, nebūtinai yra teroristinė organizacija. Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas požymį apibrėžia kaip:

žymė, pagal kurią galima atskirti, savybė

Požymio turėjimas, leidžia atskirti vieną objektą nuo kito. Objekto A savybės S1 turėjimas, leidžia objektą A atskirti nuo objekto B. Tuo pačiu, jei sakome, kad objektas C turi savybę S vadinasi, objektai A ir C sutampa, bent jau tuo požymiu. Jei man duoda raudonos spalvos ir žalios spalvos 10 litrų talpos kibirus, aš žinau, kad abu kibirai turi tą pačią savybę - gabenti 10 litrų vandens ir tuo jie yra identiški. Laikinosios komisijos nariai, čia žinoma paprieštaraus. Juk yra esminės savybės ir neesminės. Raudonas kibiras akivaizdžiai skiriasi nuo žalio! Tačiau tokios "antrinės" savybės mums padeda atskirti kibirą A nuo kibiro B, bet abu jie skiriasi nuo tvoros, kuri neturi "10 litrų vandens talpinimo" požymio. Todėl laikinosios komisijos išvadoje taip ir lieka neaišku, kuo gi teroristinė organizacija skiriasi nuo J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčių asmenų grupės.

O ką reiškia teroristinės organizacijos požymių turinčios organizacijos įvykdyta žmogžudystė? Kadangi veiksmas yra atliktas teroristinės organizacijos, tai yra teroro aktas. Sąvoka, neturinti jokio aiškaus apibrėžimo, kiekvienas ją vartoja savaip. Žinoma, laikinoji komisija turi savo supratimą kas yra teroro aktas. Tačiau nežinodamas komisijos nuomonės, čia pasinaudosiu dalimi Junginių Tautų apibrėžimo:

Terorizmas - nerimą keliančių pakartotinių smurtinių veiksmų metodas ... naudojamas ... dėl politinių priežasčių, skirtingai nuo žmogžudystės, tiesioginės aukos nėra pagrindinės aukos.

Pagrindinis teiginys šiame apibrėžime yra tai, jog teroristinės organizacijos tiesioginės aukos, t.y. tie kurie žūsta nuo terorizmo, nėra tie į kuriuos yra nukreipiamas teroro aktas. Taigi, Laikinoji komisija teigia, jog J. Abromavičius buvo nužudytas ne dėl jo atliekamų tyrimų ar veiksmų, o dėl to, kad padaryti vienokį ar kitokį poveikį kažkokiai asmenų grupei. Kokį poveikį, kokiu tikslu, kam, Laikinoji komisija neatsako.

Jason Kitcat, vienas iš pagrindinių, ar labiausiai girdimų (bent man), e-Balsavimo priešininkų šiandien rašo jog Olandija atsisako e-Balsavimo. T.y. balsavimo mašinų naudojimo balsavimo apylinkėse.

Iki šiol 98% NL gyventojų balsuodavo naudodami balsavimo mašinas. Tačiau e-balsavimo oponentų grupei "Mes nepasitikime kompiuteriais (Wijvertrouwenstemcomputersniet)" pateikus įrodymus, kaip lengvai yra įgyvendinama balsų manipuliavimo kompiuteriuose galimybė, e-balsavimo naudojimo rinkimuose Olandijoje atsisakoma. Nuo šiol bus naudojamas tik "popierinis" balsavimas.

LR tuo tarpu, internetinis balsavimas, t.y. dar nepatikimesne balsavimo forma nei elektroninis balsavimas, juda į priekį. Matyt LR politikai neturi nė menkiausio supratimo kas yra rinkimai ir kokia svarbą jie turi demokratinės valstybės egzistavimui.

The Economist rengiamame demokratijos indekse Lietuva priskiriama ydingos demokratijos šalių grupei ir užima 39 vietą.

Kakistokratija - valstybės valdymo forma, kai valdžia yra sutelkta pačių nekompetentingiausių ir neprincipingiausių piliečių rankose.

Graikų kilmės žodis išvestas iš kakos (blogas) ir kratein (valdyti).

"Didinant politinį aktyvumą tai turės lemiamos įtakos" - Seimo Pirmininkas Viktoras Munitanas, Žinių radijo laidoje "Pozicija". Sakydamas "tai" jis turi mintyje dažnai rengiamus referendumus, kur piliečiai galėtų reikšti savo nuomonę įvairiais valstybės valdymo klausimais. Trumpame sakinyje, vieną iš aukščiausiu Lietuvos Respublikos valstybės pareigybių užimantis žmogus, daro keletą, jei ne klaidų, tai bent jau neapgalvotų, prielaidų.

Pirma, neretai politikai skelbiasi besirūpinantys pilietinio aktyvumo skatinimu. Tačiau retai, jei iš vis, yra įvardinama kodėl "mažo aktyvumo" problemą (tariant, kad tokia ištikro yra) reikia spręsti kažką keičiant visuomenėje. Gal reikėtų pradėti nuo LR Seimo Pirmininko ir kitų jo 140 kolegų, "politiškumo" didinimo? Nes, antra, perspektyva rinkimuose balsuoti už žmones manančius, kad "tai turės lemiamos įtakos" neatrodo patraukli ar net prasminga. Šiuo atveju "tai" gali būti bet kas. Esmė yra tame, kad iš Seimo nario, galima būtų tikėtis kiek sudėtingesnio mastymo, nei tikėjimo jog kažkoks vienas "tai" gali turėti "lemiamos įtakos" socialiniams procesams. Trečia, ir svarbiausia, dažnas referendumų organizavimas reiškia atstovaujamosios demokratijos silpninimą, parlamento svarbos mažinimą ir galų gale populistinės visuomenės, kur mažumų teisės yra, geriausiu atveju smarkiai apribotos, susikūrimo (wikipedia apie referendumų kritiką).

Jei Lietuvoje bus įteisintos, žmogaus teisę į slaptą balsavimą pažeidžiančios, rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios internetinį balsavimą, tada tokių Muntiano "idėjų" įgyvendinimo galimybės atrodys realios. Tačiau tai reikš, kad Lietuvos Respublika bus dar mažiau panaši į parlamentinės demokratijos valstybę. Referendumai ir e-balsavimas yra efektyvus būdas paversti, jau ir dabar silpną parlamentą, į visiškai nereikšmingą instituciją, kur be jokių diskusijų tvirtinami Vyriausybės parengti įstatymų projektai. Naivu tikėtis, kad tokioje situacijoje, dominuojant vykdomajai valdžiai, referendumai įgalins visuomenę efektyviai dalyvauti valstybės valdyme.