iDemokratija

Ministras pirmininkas pristatydamas 2007 metų Vyriausybės veiklą demonstruoja, kaip manipuliuojant statistika nesėkmes galima pateikti, kaip milžiniškus pasiekimus. Keli pavyzdžiai paimti iš kalbos pradžios:

---

Citata: Pernai gimė 889 vaikais daugiau nei 2006 metais. Tai gal vis dėlto mūsų politika pasiteisino?

Statistika: 2006 gimė 31265 vaikai, pagal Kirkilą 2007 turėjo gimti - 32154 (31265 + 889).

Tikrovė: 889 gimę vaikai yra 2.76% gimstamumo pokytis. Kadangi visi kiti ministro pirmininko minėti pasiekimai buvo išreiškiami dviženkliais procentiniais pokyčiais (pensija padidėjo 25% ir t.t.), toks pokytis MP kalbos rašytojams pasirodė nepaveikus, o beveik tūkstantis vaikų jau atrodo geriau.

---

Citata: Pernai bendras vidaus produktas išaugo 8,8 procento – tai vienas geriausių rodiklių Europoje. Vejamės Europos Sąjungos kolegas – per porą metų BVP, tenkantis vienam gyventojui, išaugo nuo 50 iki daugiau nei 60 procentų Europos Sąjungos vidurkio.

Statistika: 2005 - 53.2% (2.7%), 2006 - 56.1% (2.9%), 2007 - 60.0% (3.9%), 2008 - 62.2% (2.2%) yra Lietuvos BVP palyginus su ES vidurkiu, skliaustuose pokytis palyginus su praėjusiais metais.

Tikrovė: Tarkim MP suklydo, norėjo pasakyti ne "per pora", bet "per keturis". Vienintelis reikšmingesnis augimo tendencijos pokytis - 2007 metais, kai ES pasipildė dar dvejomis valstybėmis skurdesnėmis tik už Lietuvą. 2008 metais, palyginus su 2005, 2006, augimas netgi sumažėjo.

---

Kirkilas nėra vienintelis politikas pateikiantis statistiką taip, kad neigiami rezultatai atrodytų kaip pasiekimai. Mokytojų "neramumų" pradžioje Žakaitienė savo pažadą padidinti mokytojų atlyginimus 15% pateikė kaip didelį savo pasiekimą. Deja ji pamiršo pasakyti, kad visi iš biudžeto mokami atlyginimai buvo ir taip planuoti didinti ~12%. Realus padidėjimas mokytojams tokiu būdų būtų buvęs ~3%. Prieš kelis metus vienoje diskusijoje apie Ukrainą, nepamenu kuris Seimo narys, pristatinėjo šią valstybę, kaip ekonominį stebuklą mat jos ekonomika augo 3% procentus per metus. Suabejojus jo tokiu teiginių, nepamenu kuris Seimo narys, išjuokė suabejojusį, kaip neišmananti ekonominės situacijos Europoje. Mat Vakarų valstybių ekonomika augo kurkas lėčiau - tik 1-2%. Deja jis taip ir nepaaiškino kodėl Ukraina reikia lyginti su Vokietija, o ne su kitomis regiono šalimis kurių ekonomikos augo trigubai greičiau už Ukrainą.

Todėl visi politikų pasisakymai turėtų būti tikrinami ar jie atitinka faktus ir kokiu būdu, kuriam tikslui jie yra iškraipomi. Google paskelbė apie įrankį leidžianti rasti politikų kalbų citatas. Tokį įrankį kombinuojant su kalbų komentavimą palengvinančiais įrankiais, kaip Comment on this, būtų galima atskleisti žymiai daugiau "netikslumų" politikų kalbose.

Atrodo, vienintelė rimta problema, su kuria susiduria miesto meras Imbrasas ir draugas Paleckis kuriant Vilniaus municipalinę policiją, yra pavadinimo šiam naujam dariniui paieškos. Galiu jiems pasakyti kaip tokie dalykai vadinasi - milicija.

Šie valstybės pareigūnai, kartu su vidaus reikalų ministru, demonstruoja neįtikėtiną Lietuvos Respublikos įstatymų išmanymą. Jie net žino, kad įstatymai leidžia tik vienos policijos egzistavimą. Tačiau atrodo, kad čia minimi asmenys įstatymą suvokia kaip kažkokias lingvistines instrukcijas, nurodančias, kaip reikia vadinti kuriamas valstybės ar savivaldybės institucijas. Mintis, kad įstatymas valstybėje leidžia tik vieną piliečių saugumą užtikrinančią instituciją, kaip ją bevadinsi, jiems, atrodo, yra nepasiekiama.

Vienas iš pamatinių valstybės tikslų yra piliečių saugumo užtikrinimas. Lietuva vadinasi Lietuvos Respublika todėl, kad "respublika" nusako kaip valstybė yra valdoma, taigi, kokiu būdu valstybės tikslai yra įgyvendinami. Šiuo atveju, visų piliečių lygiaverčiu dalyvavimu valstybės valdyme rinkimų ir kitų demokratinių institucijų pagalba. Tai reiškia, kad visos valstybės funkcijos yra pasiekiamos visiems piliečiams pagal tą patį lygiavertiškumo principą. Todėl policija, kaip atliekanti esminę piliečių saugumo užtikrinimo funkciją, respublikoje yra tik viena ir vienodai pasiekiama visiems valstybės piliečiams. Kitų, atskirų grupių interesus ginančių, institucijų steigimas griauna respublikinio valdymo pamatus. Būtent todėl Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia kitų policijos funkcijas atliekančių institucijų steigimą.

Bet galbūt aš neįvertinu draugo Paleckio ir mero Imbraso įžvalgumo, manydamas, kad jie įstatymą suprantą lyg kokią Valstybinės Kalbos Komisijos rekomendaciją. Jų siūloma saugumo organizacija užsiims, kaip draugas Paleckis sako, smulkių viešosios tvarkos pažeidėjų, šiukšlintojų, neteisingai gyvūnus prižiūrinčių, grafitti tepliojančių, automobilius ne vietoje statančių bausmėmis. Taip pat, buvęs socialdemokratų partijos, bet vis dar esamas socialdemokratų internacionalo narys mano, kad ši organizacija galėtų saugoti ir savivaldybę. Tokias, baudžiamąsias, funkcijas turėjo sovietinės milicijos pareigūnas vardu uchastkovyi. Būtent Paleckio vardinamomis veiklomis ir užsiimdavo šie pareigūnai. Tik jis nepamini kai kurių kitų uchastkovyi atliekamų darbų, tokių kaip informacijos apie valdžiai nepritariančius asmenis rinkimas, įvairių "nepatikimų" asmenų lankymas "draugiškiems" pokalbiams ir panašiai.

Savivaldybės apsauga ir tiesioginė, taip vadinamos municipalinės policijos, atskaitomybė savivaldos vadovui rodo dar daugiau šios kuriamos organizacijos panašumų su milicija. Šiuo atveju ne kiek sovietinės milicijos prasme, bet milicijos kaip neinstitucinės, sukarintos organizacijos, ginančios privatų vienos asmenų grupės interesą, prasme. Tai, kad kuriama milicija negalės bausti, o tik drausminti ir rašyti kažkokius protokolus, taip pat reiškia, kad asmenys, atliekantys tuos veiksmus, nėra taip besąlygiškai susaistyti Lietuvos Respublikos įstatymų kaip policijos pareigūnai. Skiriamos bausmės yra griežtai apibrėžtos įstatymo, o drausminimą gi apibrėžia tik vaizduotės galios.

Milicininkas gina ne piliečiams įstatymų garantuotas teises, bet taisykles, nustatytas privačios asmenų grupės, kuriai jis ar ji tarnauja. Tokiu būdu Imbraso-Paleckio municipalinės policijos, kaip neatstovaujančios valstybės piliečių, veiksmai nebūtinai visada sutaps su Lietuvos Respublikos policijos veiksmais. Tarkim, įvyksta sankcionuotas mitingas prie savivaldybės prieš nacionalinio stadiono statybas. Policija privalo ginti ir užtikrinti protestuojančių asmenų saugumą, tačiau milicijos uždavinys tokiame renginyje gali būti kiek kitoks.

Todėl Imbraso-Paleckio projekto sunkumai, pavadinimo savo saugumo organizacijai beieškant, iš tikrųjų rodo, kad jie kuo puikiausiai supranta, kad ne apie Lietuvių kalbos galimybes čia yra šnekama, o apie taip, kaip įteisinti savo politiniams interesams pavaldžią jėgos struktūrą. Įdomu, kokios spalvos marškinius dėvės šios tvarką ir teisingumą mieste palaikančios organizacijos nariai?

Seimui atmetus įstatymų pataisas, turėjusias leisti internetinį balsavimą, LiCS, viena iš entuziastingiausiai šį projektą rėmusių partijų, skelbia pareiškimą teigiantį neva Lietuva padarė didelį žingsnį atgal. Esą valstybė prarado galimybę modernizuoti savo politines institucijas bei atsisakė efektyvaus, LiCS nuomone, būdo skatinti piliečių dalyvavimą politikoje.

Vakarykštis "monolitinis" Seimo balsavimas prieš įstatymų pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti elektroninį balsavimą, net nesutinkant su siūlymu šias pataisas grąžinti tobulinti, rodo, jog dauguma parlamento narių tik žodžiais "remia" žinių ekonomiką, e. valdžią ir kitas pažangą skatinančias iniciatyvas.

Visų pirmą, kaip ir dera reikalą turint su institucija, pasitikėjimas kuria visuomenėje vargu ar siekia dviženklį procentų skaičių, reikia būtinai tikrinti toje institucijoje dirbančių asmenų teiginius. "Monolitinis" balsavimas, turėtų reikšti vieningą, nepasižyminti didele opozicija balsavimą. Nekreipiant dėmesio į tai, kad taip suformuluodama kritiką, LiCS tuo pačiu teigia, kad jie yra tokia niekinga frakcija, kad jos opozicija nepajėgi suteikti daugialypiškumo tam, taip vadinamam "monolitui", o žiūrint į balsavimo duomenis panašu, kad LiCS šį žodį supranta labai savotiškai.

Iš 77 balsavusių Seimo narių už įstatymo atmetimą pasisakė 44, tuo tarpu internetinio balsavimo pageidavo 33 Seimo nariai. Kitaip, už - 57% prieš - 43%, įstatymo projektas atmestas 14% balsų persvara. Reikia tikrai liberaliai žiūrėti į skaičius, kad galėtum išdrįsti tvirtinti, kad įvyko "Vakarykštis 'monolitinis' Seimo balsavimas".

Nediskutuojant apie "žinių ekonomiką" ir "kitas pažangą skatinančias iniciatyvas", kurių žlugdymu LiCS kaltina Seimą, yra taip pat teigiama, kad internetinio balsavimo atsisakymas yra ir smūgis e-valdžios vystymui Lietuvoje. LiCS, šioje vietoje, reiktų bent pačiame paprasčiausiame lygyje pabandyti pastudijuoti valstybės veiklos principus ir politinę teoriją, bent jau tam, kad savo mintis galėtų reikšti sąvokomis turinčiomis įprastesnę reikšmę. Tik, kaip ir "monolito" atveju, žodžius naudojant, kaip patinka ar kaip leidžia pradinis išsilavinimas, galima bandyti gretinti valdžios ir rinkimų institucijas. LiCS turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomoji ir atstovaujamoji, įstatymus leidžianti, valdžios demokratinėse valstybėse yra atskirtos. Vykdomosios valdžios rūpestis yra užtikrinti: sklandų ir, ką itin pabrėžia liberalioji politinė mintis, apie kurią LiCS matyt mažai težino, piliečiams minimaliai trukdantį valstybės institucijų funkcionavimą. Tuo tikslu daugelis pasaulio valstybių kuria e-valdžios projektus, turėsiančius palengvinti piliečio ir valdžios santykius. Tačiau rinkimai atlieka visiškai kitokią funkcija, jų metu piliečiai laikinai suteikia atstovavimo ir valdymo teisę vienoms ar kitoms politinėms organizacijoms. Valdžia, nei e-, nei b-, nei oh- šiame procese negali dalyvauti, nebent šneka eina apie įvairias putinlendo tipo valstybes.

LiCS frakcijos narys Vytautas Bogušis piktinasi: "Toks 'retrogradiškas' balsavimas parodo, kad Seimas tebėra įstrigęs XX a. stereotipų gniaužtuose". Paliekant 'retrogradiškumo' temą kitam kartui, Vytautui norėčiau priminti, kad jo taip vadinami "stereotipų gniaužtai" išties yra net ne XXa., o XIXa. Žinant, kad LiCS frakcijos Seime politinės teorijos supratimas yra apgailėtinas, nestebina ir atitinkamos srities istorijos žinios. Slaptas balsavimas, ką politikas vadina "stereotipu", buvo pradėtas naudoti Australijoje 1856 metais, kaip vienintelis efektyvus būdas išvengti balsų papirkinėjimo. Iki XIXa. pabaigos dauguma demokratinių valstybių buvo šio "stereotipo gniaužtuose".

Beveik kiekvienas LiCS pranešimo sakinys yra pažymėtas panašios politinės "išminties", kadangi mano tikslas nėra parašyti politinės teorijos įvadą (o vertėtų, kažką panašaus į tą geltonų knygų seriją "for dummies" pvz "Democracy for dummies"), užteks ir šių pastabų.

Politikų supratimas apie tai kas yra teisinė valstybė, kartais būna ... keliantis neviltį. Viena ministrė tiki, kad išsamūs įstatymai nereikalingi ir valdininkams piktnaudžiauti turima valdžia neleis jų gera valia. Kiti, rinkimus administruojantys ir kažkodėl aktyviai dalyvaujantys politikoje valdininkai, įsitikinę, kad valstybės gyvavimo esmė slypi geroje žmogaus prigimtyje, o ne sukurtose valstybės institucijose. Atrodo Įstatymo samprata jiems yra per tolima, gal per abstrakti suvokti, o gal tiesiog atspindi tikrąją Lietuvos politinę santvarką, kur žodžiai "teisinė valstybė" turi prasmę tik į Briuselį siunčiamų ataskaitų popieriaus kontekste.

Vartant spaudą labai greitai galima pasiklysti tarp Lietuvos energetinių įmonių, R. Juozaičio ir jo giminaičių, dirbančių tose įmonėse, sąsajų. Ne ką lengviau susivokti tarp tų įmonių nuosavybės ryšių. Tokia pati situacija yra ne vien tik energetikoje, bet ir kitose sferose. Tačiau šie giminaičiai ir akcininkai įtakoja priimamus politinius sprendimus ir todėl jų ryšiai turi būti matomi ir suprantami tiems, vardan kurių interesų yra priimami tie sprendimai.

They Rule puslapis suteikia galimybę matyti JAV verslo ir politikos ryšius. Tokį puslapį būtų galima turėti ir Lietuvos politikų ir verslininkų sąsajų nustatymui.

Lietuviško They Rule varianto prototipas: Politikos ir verslo ryšiai

Kaip pavyzdys yra pateikiami kelių įmonių ir asmenų ryšiai. Taip pat leidžiama pridėti naujas įmones ar asmenis, bei nustatyti naujus ryšius. Tai tik galimo puslapio iliustracija. Tam, kad šis politikos ir verslo ryšių analizės įrankis taptų naudingas, reiktų ne tik pagalbos kuriant programą, bet ir žmonių kuriančių ryšių duomenų bazę. Jei atsirastu norinčių rašykite komentarą.

Pirkti puslapio dydžio plotus dienraščiuose (2007m lapkričio m. 17 d. Lietuvos Rytas) ir juose talpinti pareiškimus matyt tampa nauja politinio aktyvizmo forma.

Tokiuose pareiškimuose rašyti "mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių" atrodo kiek keistai. Aš nevaldau jokių prekybos centrų, bet tai netrukdo ten nusipirkti bet ką. Žinoma tik hipotetiškai, deja mano galimybės, pirkti bet ką yra smarkiai apribotos, kaip ir galimybės užsiimti šiuo naujuoju dalyvavimo politikoje būdu. Tačiau šis pareiškimas, suprantant jį kaip atsaką į kitą to pačio žanro kūrinį, yra įdomus kitu požiūriu.

Mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių, dėl to pageidaujame, kad su suderintais sutarčių ... projektais ... galėtų susipažinti ... visi Lietuvos piliečiai - iš pareiškimo

Žinoma labai malonu, kad verslo atstovai taip rūpinasi mūsų žiniomis, bet ar taip suformuluotu teiginiu nenorima pasakyti, kad kiti asmenys ar organizacijos valdo žiniasklaidos priemones ir taip sąlygoja kas ir kaip patenka į vargšų "visų Lietuvos piliečių" galvas? Taigi ar nebandoma teigti, kad jei kas nors išdrįsta pakritikuoti tam tikrų asmenų veiklą, tai ta kritika yra ne šiaip alternatyvios nuomonės išraiška kviečianti diskusijai, bet žiniasklaidos priemonėmis atliekama "visų Lietuvos piliečių" apgaudinėjimo ar viešųjų ryšių akcija?

Žinojome, kad ne visi verslo interesai sutiks, jog dabartinės mažumos Vyriausybės ar Seimo daugumos pozicija dėl energetinių galių sujungimo yra vienintelis galimas sprendimas.

Žinome, kad yra interesų, kurie niekada nesupras Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos.

Iš pradžių pranešimo autoriai sugretina save su Vyriausybe ir Seimu, tai yra prisistatoma, kaip valstybės reikalus išmanančių, verslo vyrų grupė. Po to parodoma kad "yra interesų", kurie nepritaria Vyriausybei, Seimui ir tiems valstybiniu mastymu pasižymintiems verslo atstovams. Galiausiai tie "kiti" nesupranta Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos. Kadangi energetika yra gyvybiškai svarbi valstybei, kaltinimas energetinės nepriklausomybės svarbos nesupratimu yra beveik kaltinimas valstybės nepriklausomybės svarbos nesupratimu. Tokia konstrukcija negali nežavėti. Tarkim sakau (prieš tai aišku atitinkamai suplanavęs) - "manau, kad asmenų, kurie penkiasdešimt metų dirbo Lietuvai, iš jų penkiolika nepriklausomai, valdymas turi katastrofiškų pasekmių valstybei". Tai ištaręs aš turėčiau susilaukti ne argumentų rodančių mano neišmanymą, o kaltinimų, kad aš nesuprantu, kas yra gyvybiškai svarbu valstybei, o vėliau galbūt net sektu kaltinimas valstybės griovimu.

Bet man matyt negresia kaltinimai, planų rezgimu, kaip sugriauti vieną ar kitą valstybei gyvybišką projektą, nes aš neturiu galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, bent jau iki tol kol negalėsiu, nevaldydamas jokių žiniasklaidos priemonių, pirkinėti puslapio dydžio plotus savo politinei nuomonei pareikšti.

Šios dienos (2007m lapkričio 14d, trečiadienis) laikraščiuose pasirodė Dariaus Mockaus, MG Baltic koncerno prezidento, teiginiai išsakyti filosofo Platono ir poeto Horacijaus citatomis:

"Tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…", Platonas

"Viskam yra saikas", Horacijus

Įmanoma, kad visą laikraščio puslapį užimantis pranešimas, tėra ketinimas supažindinti visuomenę su garsių filosofų ir poetų darbais, panašiai kaip Vilniaus troleibusai yra pažymimi trumpomis, garsių praeities kultūros veikėjų, biografijomis. Tačiau, darau prielaidą, jog šis pranešimas yra politinė Mockaus deklaracija, kurios reikšmę galima pradėti aiškintis nuo poeto citatos.

Politika - nors ir sudėtingiausias socialinis reiškinys - yra paprasčiausias visuomeninių pokyčių, teigiamų ar neigiamų, įgyvendinimas. Todėl Horacijus , sakydamas "viskam yra saikas" pateikia ekonomišką ir tikslų politinio veiksmo principo apibrėžimą. "Viskam yra saikas" žymi tašką nuo kurio prasideda politika: vienur sukilimai ir revoliucijos, kitur rinkimai ir įstatymų leidyba (panašiai, kitas plačiai žinomas teiginys: "tvarka bus", taip pat yra esmiškai politiškas). Taigi vieno iš stambiausių Lietuvos Respublikos koncernų prezidentas, Horacijaus "lūpomis", teigia, kad visuomenei reikalingi pokyčiai - reikia imtis politikos.

Platono citata nurodo politikos kryptį. Kadangi iš Mockaus horacijiško teiginio seka, jog esama situacija yra keistina, platoškajį teiginį reikia suprasti negatyviai - šios dienos Lietuvos respublika neatitinka platoniškųjų valstybės tobulybės kriterijų. Taip, puslapio dydžio dviejų citatų Mockaus pareiškimą reikia skaityti, kaip teiginį sakantį, jog Lietuvos Respublikos valstybė neatitinka Platono idealios valstybės modelio ir tai būtina taisyti imantis atitinkamos politikos. Iš čia ir vien tik iš fakto jog Mockus pasirašė puslapio dydžio deklaracija, neseka teiginys jog pats Mockus imasi tokios politinės veiklos.

Pačio Mockaus asmenyje, ar jo paskatintų, naujų figūrų atsiradimas Lietuvos politiniame gyvenime tegali būti tik sveikintinas. Tačiau, viešųjų ryšių laikais, itin svarbu suprasti ką ir kaip naujieji politikai žada daryti, kokie jų požiūriai. Platono citatos pasirinkimas, žinoma gali būti atsitiktinis ir tuo neįdomus, tačiau kur kas labiau tikėtina, kad citatos parinktos apgalvotai ir naudojimasis Platonu, vienu iš pačių iškiliausių politikos filosofų, nurodo į pokyčių valstybėje kryptį.

Remiantis Karl Popper Platono kritika galima atskleisti politinės programos, besiremiančios platoniškaja filosofija, pobūdį. Mockaus pareiškimas, idant neklaidintu visuomenės skambiomis dalinėmis citatomis, turėtų būti papildytas kita Platono citata, leidžiančia susidaryti pilnesnį požiūrį i Platono valstybės teorija:

"Išminčius turi vesti ir valdyti, o tamsuolis turi sekti įkandin jo", Platonas

Kitaip tariant Platonui ir matyt Mockui, pagrindinis politinis klausimas yra "Kas turi valdyti?". Tokiu būdų Mockaus "viskam yra saikas" reikia skaityti, kaip "daugiau nebegalima leisti, kad tamsuoliai valdytu, jų vietą turi pakeisti išminčiai". Atrodytų, kad politinei partijai, tarkim, kad Mockus siūlo partiją, kaip politinio pokyčio mechanizmą, keliančiai tokį uždavinį, tegali prieštarauti tik kvailys. Visi nori, kad valstybę valdytų išmintingi žmonės. Tačiau politikos formavimas remiantis klausimu "kas turi valdyti?" tėra tik šauni priedanga demokratinių institucijų svarbos menkinimui. Platonas siūlė, kad valstybę turi valdyti specialiai tam pasiruošę, filosofai karaliai, šiandien juos vadintume ekspertais ar specialistais, kurie baigė partines mokyklas ar kitas specialias "ugdymo" įstaigas. Platono "tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…" ir - būtina pridurti, Mockui ir Platonui nutylint - totalitaristinė.

Demokratinėje valstybėje, pagrindinis klausimas yra ne "kas turi valdyti?", o "kaip turėtume sutvarkyti politines institucijas, kad blogi ar nemokšiški valdovai negalėtų padaryti daug žalos?" (Karl Popper). Tokiu būdu Mockaus šios dienos pareiškimas, iš pirmo žvilgsnio džiuginantis, kaip potencialus naujos politinės jėgos pasirodymas, matyt tėra tik dar vienas taip šioje valstybėje mėgstamos "stiprios rankos"fetišistų pasirodymas.

Biurokratijos apibrėžimas iš The Ideal Government

Kai tik biurokratija pasidaro didelė, tarkim pora šimtų žmonių, kurių kontaktas su klientais: pacientais, keleiviais, moksleiviais ar tėvais ar bet kuo, yra minimalus arba jo išvis nėra, biurokratija tampa tarnautojų socialinio aprūpinimo sistema.

Vienintelis tarnautojų interesas yra pagerinti socialinį apsirūpinimą ir sumažinti savo nesaugumą. Užsienio komandiruotės, dalykiniai pietūs, išskirtinės automobilių aikštelės klientų sąskaita, didesni biurai, daugiau padėjėjų, apkaltinimo galimybių mažinimas, premijos ir kiti paskatinimai tampa vieninteliu veiklos tikslu.

Pagrindinis vadybos tikslas yra neleisti tokioms tendencijoms atsirasti. Konkuruojančiame pasaulyje, vadybos motyvacija yra tai, kad nesėkmės atveju prarandamas darbas ir įmonė žlunga. Bet valstybiniame monopolyje tokio paskatinimo nėra. Tikslas, dėl kurio biurokratija buvo įsteigta, nebetenka prasmės. Atvirkščiai, biurokratija tampa kliūtimi.

Seimo laikinoji komisija, J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms nustatyti patvirtino savo tyrimo išvadas, teigiančias:

J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų

Kuo skiriasi teroristinė organizacija, nuo teroristinės organizacijos požymių turinčių asmenų grupės? Tarkim, žmogui, kuriam šiuo metu dega kelnės, siūlau šokti į baseiną, sakydamas, kad baseine yra skystis turintis vandens savybių. Vargšas nedvejodamas šoks. Kas ten bebūtų, tai bus skystis, kuriame jis gali plaukti ir kuris užgesins jo degančias kelnes. Žmogui, degančiomis kelnėmis, baseine YRA vanduo. Kitaip sakant, jei TAI eina kaip antis, plaukia kaip antis ir krykia kaip antis, tada TAI greičiausiai yra antis. Matyt laikinoji komisija čia mąsto subtiliau. Galbūt, laikinoji komisija turi mintyje jog, turėti kažkokio objekto savybių reiškia tik dalinį sutapimą su tuo objektu. Tada asmenų grupė, turinti teroristinės organizacijos požymių, nebūtinai yra teroristinė organizacija. Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas požymį apibrėžia kaip:

žymė, pagal kurią galima atskirti, savybė

Požymio turėjimas, leidžia atskirti vieną objektą nuo kito. Objekto A savybės S1 turėjimas, leidžia objektą A atskirti nuo objekto B. Tuo pačiu, jei sakome, kad objektas C turi savybę S vadinasi, objektai A ir C sutampa, bent jau tuo požymiu. Jei man duoda raudonos spalvos ir žalios spalvos 10 litrų talpos kibirus, aš žinau, kad abu kibirai turi tą pačią savybę - gabenti 10 litrų vandens ir tuo jie yra identiški. Laikinosios komisijos nariai, čia žinoma paprieštaraus. Juk yra esminės savybės ir neesminės. Raudonas kibiras akivaizdžiai skiriasi nuo žalio! Tačiau tokios "antrinės" savybės mums padeda atskirti kibirą A nuo kibiro B, bet abu jie skiriasi nuo tvoros, kuri neturi "10 litrų vandens talpinimo" požymio. Todėl laikinosios komisijos išvadoje taip ir lieka neaišku, kuo gi teroristinė organizacija skiriasi nuo J. Abromavičiaus žmogžudystę įvykdžiusios teroristinės organizacijos požymių turinčių asmenų grupės.

O ką reiškia teroristinės organizacijos požymių turinčios organizacijos įvykdyta žmogžudystė? Kadangi veiksmas yra atliktas teroristinės organizacijos, tai yra teroro aktas. Sąvoka, neturinti jokio aiškaus apibrėžimo, kiekvienas ją vartoja savaip. Žinoma, laikinoji komisija turi savo supratimą kas yra teroro aktas. Tačiau nežinodamas komisijos nuomonės, čia pasinaudosiu dalimi Junginių Tautų apibrėžimo:

Terorizmas - nerimą keliančių pakartotinių smurtinių veiksmų metodas ... naudojamas ... dėl politinių priežasčių, skirtingai nuo žmogžudystės, tiesioginės aukos nėra pagrindinės aukos.

Pagrindinis teiginys šiame apibrėžime yra tai, jog teroristinės organizacijos tiesioginės aukos, t.y. tie kurie žūsta nuo terorizmo, nėra tie į kuriuos yra nukreipiamas teroro aktas. Taigi, Laikinoji komisija teigia, jog J. Abromavičius buvo nužudytas ne dėl jo atliekamų tyrimų ar veiksmų, o dėl to, kad padaryti vienokį ar kitokį poveikį kažkokiai asmenų grupei. Kokį poveikį, kokiu tikslu, kam, Laikinoji komisija neatsako.

Jason Kitcat, vienas iš pagrindinių, ar labiausiai girdimų (bent man), e-Balsavimo priešininkų šiandien rašo jog Olandija atsisako e-Balsavimo. T.y. balsavimo mašinų naudojimo balsavimo apylinkėse.

Iki šiol 98% NL gyventojų balsuodavo naudodami balsavimo mašinas. Tačiau e-balsavimo oponentų grupei "Mes nepasitikime kompiuteriais (Wijvertrouwenstemcomputersniet)" pateikus įrodymus, kaip lengvai yra įgyvendinama balsų manipuliavimo kompiuteriuose galimybė, e-balsavimo naudojimo rinkimuose Olandijoje atsisakoma. Nuo šiol bus naudojamas tik "popierinis" balsavimas.

LR tuo tarpu, internetinis balsavimas, t.y. dar nepatikimesne balsavimo forma nei elektroninis balsavimas, juda į priekį. Matyt LR politikai neturi nė menkiausio supratimo kas yra rinkimai ir kokia svarbą jie turi demokratinės valstybės egzistavimui.

The Economist rengiamame demokratijos indekse Lietuva priskiriama ydingos demokratijos šalių grupei ir užima 39 vietą.