iDemokratija

Balsuoti "prieš" dabartinę valdančią partiją, o ne "už" partiją, geriausiai atitinkančią rinkėjo požiūrius, tampa vienintele balsavimo strategija, kai politikoje dominuoja beviltiškos partijos. Tie "prieš" balsai yra lengvai surenkami atseit kitokių, naujų, neideologinių, neva niekada valdžioje nebuvusių grupuočių. Taip balsai, kurie reiškė protestą prieš dabartinę politinę situaciją, paverčiami balsais, palaikančiais pseudo naują-kitokią partiją. Lietuvos politinių partijų sistema tokiu būdu neregistruoja protesto prieš pačią sistemą.

Tokią situaciją galima keisti naudojantis politinių partijų sistemos teikiamais įrankiais. Pavyzdžiui, steigiant absurdo partiją - "Nacionalinė oficiali beprotiškai aiškiai praregėjusių valstybininkų partija" - kurios programa būtų sudaryta iš ironizuotų, pašieptų ir kitaip iškraipytų "tradicinių" partijų programinių punktų. Visų pirma, tokios partijos balsai, surinkti rinkimų metu, išreikštų protestą prieš "normalias" politines partijas, demonstruotų, kad politinių partijų sistema neveikia. T.y., vienintelis partijos tikslas yra registruoti nepasitenkinimą partine sistema. Apart negatyvios sistemos kritikos pusės, pozityvus aspektas būtų pastovus priminimas, kad būtina partijų reforma. Taip pat tokia absurdo/juoko partija atbaidytų dalį visiškai beviltiškų idiotų kaip murzos ar kitus panašius pusgalvius nuo dalyvavimo rinkimuose. Nors nei absurdo partija, nei murzos nesurinktų net arti 5% balsų, tačiau labai tikėtina, kad absurdo partija kokioje nors apygardoje gautų 159 balsus, o murzos 98 balsus. Pralaimėti absurdo partijai, darančiai viską, kad nelaimėtų, būtų per daug gėdinga, ir murzos nekandidatuotų ten, kur kandidatuoja absurdo partijos atstovai.

JK turi panašią partiją: Official Monster Raving Loony Party - "Vote for insanity. You know it makes sense." Screaming Lord Sutch (partijos įkurėjas)

Proporcingo atstovavimo sistema rinkimuose į Seimą reiškia, jog balsų skaičius, atiduotas už vieną ar kitą politinę jėgą, tiesiogiai transformuojasi į vietas Seime. T.y., jei partija ABC gauna 85% rinkėjų balsų, tai ta partija turi 85 vietas 100 vietų Parlamente. Tačiau rinkėjų balsų vertimas vietomis atstovaujamoje institucijoje nėra toks tiesinis: kiekviena proporcingo atstovavimo sistema yra iš dalies neproporcinga.

Neproporcingumui matuoti gali būti naudojami įvairūs metodai. Čia pateiksiu porą populiaresnių neproporcingumo indeksų: Gallagher ir Loosemore-Hanby, daliniam LRS įvertinimui. Daliniam, nes rinkimai į LRS yra mišrūs: pusė Seimo narių renkama vienmandatėse, kita - daugiamandatėse apygardose. VRK svetainėje galima greitai ir lengvai gauti balsavimo rezultatus daugiamandatėse apygardose. Todėl, norint tik išbandyti metodą, neproporcingumo indeksai paskaičiuoti pusei Seimo, išrinkto pagal partijų sąrašus.

Įvertinus tris rinkimus į LRS (skaičiai žemiau, o visos detalės prisegtame Excel faile), matyti, kad pats neproporcingiausias parlamentas buvo 1996 m., kai konservatoriai turėjo absoliučią daugumą - 33 vietas (vėlgi čia kalbama tik apie pusę Parlamento, t.y. ne 141 vietą bet 70). Nors konservatoriai gavo tik 28% rinkėjų balsų, jie transformavosi į 47% vietų Seime. Neproporcingumo koeficientas mažėja, kai nėra vienos partijos, gavusios daugumą rinkėjų balsų. 2004 metų, proporcingiausiame Seime, rinkėjų balsai pirmoms trims partijoms pasiskirstė: 28%, 21%, 14% , tuo tarpu 1996 m. Seime: 30%, 10%, 10%.

1996 metų Seime konservatorių partijai atitekęs neproporcingai didelis vietų skaičius galbūt gali paaiškinti ir jų visišką žlugimą sekančiuose rinkimuose. Konservatorių politinis kapitalas (rinkėjų prasme) tebuvo 28%, tuo tarpu jie gavo 47% vietų. Taip susidaro 19% skirtumas elektorato, kuris visiškai nesirinko konservatorių kaip politinės jėgos, juos atstovaujančios Seime. Tie 19% procentų atsispindėjo gausioje konservatorių valdymo kritikoje.

Reiktų atlikti panašų tyrimą su, tarkim, Lenkijos Seimais. Tada būtų galima šią hipotezę pavystyti toliau.

Dar kartą - tai tinka tik pusei Seimo. Įtraukus vienmandates apygardas, indeksai gali ženkliai pasikeisti.

• Loosemore-Hanby: 1996 - 33,5%; 2000 - 23,4%; 2004 - 9,1%
• Gallagher: 1996 - 15,2%; 2000 - 10,5%; 2004 - 4,4%

Rinkimai į LRS: Partija - Rinkėjų balsai / Vietos Seime

1996

• TSLK - 29,80% / 47,14%
• LKDP - 9,91% / 15,71%
• LDDP - 9,52% / 14,29%
• LCS - 8,24% / 12,86%
• LSDP - 6,60% / 10,00%

2000

• SDK - 31,08% / 40.00%
• NS - 19,64% / 25.71%
• LLS - 17,25% / 22.86%
• TSLK - 8,62% / 11.43%

2004

• DP - 28,44% / 31,43%
• SD+NS - 20,56% / 22,86%
• TS+ - 14,75% / 15,71%
• LDP - 11,36% / 12,86%
• LCS - 9,19% / 10,00%
• VNDPS - 6,60% / 7,14%

Visi skaičiai ir skaičiavimai

Kaip jau [minėta](aticles/Tikslesnis-parlamento -monitorius) parlamento monitoriuje galima matyti seimo narių partiškumą. Savaime

suprantama, kad atsiranda poreikis pateikti informaciją apie partiją, kuriai tas narys priklauso. Todėl atsirado mažas projektas

projekte, apie partijas. Pridėjau iliustraciją kaip aš manau toks aprašymas galėtų atrodyti. Jokiu būdu tai

nereiškia, kad būtent tokia forma geriausiai tiktų šiam tikslui.