iDemokratija

Partijų ir politikų poziciją ideologiniame spektre nusako jų nuomonės ir planai valstybės valdymo klausimais. Siūlomi socialinio draudimo, mokesčių ar ekonomikos problemų sprendimo būdai apibrėžia politiko poziciją kairės-dešinės perskyros atžvilgiu. Pritardamas arba atmesdamas vyriausybės siūlymus politikas tampa opozicijos arba pozicijos narys. Tokios dimensijos, kaip politologų naudojamos: kairė-dešinė, pozicija-opozicija ir politikų mėgstamos: sisteminės-nesisteminės partijos , valstybininkai-ne valstybininkai padeda rinkėjams orientuotis šalies politiniame gyvenime, o patiems politikams veiksmingiau įgyvendinti politiką formuojant atitinkamas koalicijas. Tačiau tai įmanoma tik suprantant politinių jėgų pasiskirstimą. Tam reikalingas valstybės politiką aprašantis žemėlapis, nurodantis vieno ar kito politiko poziciją kairės-dešinės ar kitų pasirinktų dimensijų atžvilgiu.

Tikslus tokio žemėlapio sudarymas, nurodantis politikų pozicijas politiniame spektre, yra nevisai paprastas uždavinys. Tam, kad nustatytum politiko santykį su vienu ar kitu klausimu ar programa tenka remtis subjektyviais duomenimis: partijų programomis, viešaisiais pasisakymais, ekspertų komentarais ir jų nuomonėmis. Visi, šiuos šaltinius atstovaujantys asmenys, nėra neutralūs politinio klausimo atžvilgiu ir yra suinteresuoti vienokiu ar kitokiu to klausimo sprendimu. Todėl šie vertinimai neišvengiamai yra įtakoti pasirinktos politinės pozicijos. Subjektyvaus požiūrio įtaką galima mažinti atliekant išsamias lyginamąsias studijas, lyginant ne tik atskirus politinius subjektus, bet ir pateikiamus jų vertinimus. T.y. neįmanoma pateikti objektyvaus partijos vertinimo neatliekant išsamios jos siūlomos programos palyginimo su kitomis šalies ar net panašiomis užsienio partijų programomis. Pačios tyrimo išvados savo ruožtu privalo būti lyginamos su kitų panašių tyrimų išvadomis. Tik atlikus tokio pobūdžio lyginamąją studija galima pretenduoti į bent patenkinamą objektyvumo lygmenį. Tačiau toks, kokybiniais metodais paremtas tyrimas reikalauja didelių, nevisiems prieinamų, resursų ir žinių, o laikas reikalingas tokiai studijai parengti kartais gali būti per ilgas, kad jo rezultatai būtų vis dar aktualūs.

Šalia subjektyvumo problemos, kokybinis metodas taip pat neužtikrina atitikimo tarp deklaruojamų politinių tikslų ir realių politinių veiksmų. Kokybinio metodo pirminiai šaltiniai yra orientuoti į ateitį. Vienokie ar kitokie politinių aktorių pažadai tam tikrais būdais spręsti visuomenės problemas ir didinti jos gerbūvį. Politinių pažadų ir vėlesnių partijų ar politikų veiksmų atitikimo vertinimas susiduria su tomis pačiomis subjektyvumo problemomis. Tačiau politinių veiksmų analizė gali būti atlikta kitokiais - kiekybiniais - metodais, leidžiančiais apriboti subjektyvios tyrėjo pozicijos įtaką analizės rezultatams. Šio metodo šaltiniai yra ne subjektyvios nuomonės, o fiksuoti praeities įvykiai - faktai.

Pagrindinė Seimo narių politinio veiksmo išraiška yra balsavimas dėl Seime svarstomų klausimų. Kiekvienas svarstomas klausimas atspindi aiškiai apibrėžtą politinę pozicija. Todėl Seimo narys ar narė balsuodami už arba prieš svarstomą klausimą tiksliai išreiškią savo politinę poziciją. Balsavimų visuma, tariant, kad per apibrėžtą laiką Seimas svarstė pakankamą kiekį įstatimų liečiančių visas pagrindines valstybės gyvavimo sferas, nusako Seimo narių individualias pozicijas politiniame žemėlapyje. Tokiame žemėlapyje Seimo nariai kurių balsavimai dažnai sutampa atsidurs vienoje grupėje, tuo tarpu jiems nepritariančios grupės bus nutolusios. Taip visi Seimo nariai pasiskirstys plokštumoje, išsidėstę tarp pagrindinių kairės-dešinės, pozicijos-opozicijos ašių. Politinį žemėlapį galima įsivaizduoti, pagal geografinio žemėlapio analogiją, kur Europos šiaurės rytuose yra Suomija, pietvakariuose Portugalija. Taip pat ir politiniame žemėlapyje, kairės-pozicijos kampe galima būtų matyti vienos partijos narius, dešinės-pozicijos kitos ir t.t.

Jau kelis metus yra vystomas iDemokratija projektas "Atviras Seimas", kurio tikslas yra pateikti Seimo svetainėje esančius duomenis, apie politikų balsavimą ir kitas veiklas, kiekybinei analizei patogiu būdu. Ateityje, pabaigus projektą, "Atviro Seimo" teikiami duomenys galėtų būti naudojami visų norinčių kurti Seimo darbą analizuojančias priemones. Tokios priemonės galėtų būti kuriamos nesirūpinant apie pirminės informacijos iš Seimo gavimu, o koncentruojantis ties politinės analizės idėja. Seimo politinio žemėlapio sudarymas, pagal jų balsavimo istorijas, buvo vienas iš seniai norėtų padaryti tokių duomenų panaudojimo pavyzdžių. Tomas Krilavičius su kolegomis sukūrę reikiamą metodiką tokio žemėlapio parengimui [1]. Paveikslas vaizduoja LR Seimo politinių frakcijų grupavimą parengta remiantis Tomo sukurta metodologija.

Didesnis žemėlapis

Žemėlapis leidžia daryti Seimo darbo ir politinių jėgų pasiskirstimo analizę. Keletas tokio žemėlapio skaitymo pavyzdžių. Matyti, kad Seimo narių balsavimų istorijos, sugrupuoja juos pagal priklausomybę frakcijoms [2]. Nors pačios frakcijų grupės nėra labai koncentruotos, tai galbūt rodo partinės drausmės stygių arba liberalų partijų požiūrį į frakcijos narių politines nuomones. Taip pat matyti pakankamai ryški perskyra tarp kairės ir dešinės partijų: viena grupę sudaro Tėvynės sąjunga ir įvairios Liberalų partijos, kitoje - priešingoje žemėlapio pusėje yra Darbo, Valstiečių ir Socialdemokratų partijos. Socialdemokratai yra centre arba dėl to, kad jų politika yra centristinė, arba dėl to, kad jie yra įtakingiausia Seimo frakcija ir visos kitos Seimo grupės išsidėsto aplink juos. Vertikali perskyra gali rodyti opozicijos ir pozicijos pasiskirstymą. Čia ryškiausias skirtumas tarp Socialdemokratų ir Liberaldemokratų. Pastarieji, galbūt prieštarauja bet kokiems vyriausybės siūlymams, taip tikėdamiesi atkreipti, nepatenkintų vyriausybės veikla, rinkėjų dėmesį.

Būtina pabrėžti, kad žemėlapis niekaip nenurodo pagal kokias perskyras pasiskirsto Seimo nariai. Tai yra ašims nesuteikiama jokia politinė prasmė. Kairės-dešinės, pozicijos-opozicijos ašis pasiskirstymui priskyriau aš, žemėlapis nepateikia jokios informacijos apie ašių reikšmes. Detalesnė analizė galbūt parodytų jog mano siūlomos perskyros yra neteisingos. Taip iš dalies vėl gyžtama prie subjektyvios pozicijos, tačiau jau turint kur kas daugiau duomenų leidžiančių pagrįsti arba atmesti pasirinktą interpretaciją.

Tai kol kas tik pirmieji šios metodikos taikymai Lietuvos politikos tyrimams. Taikant tokį metodą galima atsakyti į daugelį klausimų: kokios politinės dimensijos apibrėžia politinę sistemą, kaip keičiasi partijos elgesys jai esant ir neesant valdančiojoje daugumoje, ar keičiasi parlamentaro elgesys jam keičiant partijas, kaip keičiasi politiko elgesys jam tapus ministru. Įvedus įstatymų grupavimą pagal socialines, ekonomines ar kitas kryptis galima matyti politiko ar partijos pozicija atitinkamais klausimais ir palyginti ją su rinkiminiais pažadais. Žemėlapį lyginant su kitų šalių parlamentų atitinkamais žemėlapiais galima atsakyti į klausimą pagal kokią politinę sistemą gyvena Lietuvos respublika, nes Amerikos, ES, Lenkijos, Rusijos parlamentų žemėlapiai turi charakteringų savybių atspindinčių valdymo formą. Tačiau kiekybinis metodas neturi būti suprantamas kaip alternatyva kokybiniams tyrinėjimams. Abu šie metodai turi savų trūkumų, kuriuos galima bent iš dalies kompensuoti kartu atliekant kiekybiniais ir kokybiniais metodais paremtą tyrimą.

[1] Tyrime naudojamas matematinis modelis ir metodologija yra pateikti publikavimu Informatica žurnale: T.Krilavičius, A.Žilinskas, J.Žilinskas "On Structural Analysis of Parliamentarian Voting Data"

[2] Analizuojamas Seimo darbas nuo 2005-01-12 iki 2007-01-16

Vartant spaudą labai greitai galima pasiklysti tarp Lietuvos energetinių įmonių, R. Juozaičio ir jo giminaičių, dirbančių tose įmonėse, sąsajų. Ne ką lengviau susivokti tarp tų įmonių nuosavybės ryšių. Tokia pati situacija yra ne vien tik energetikoje, bet ir kitose sferose. Tačiau šie giminaičiai ir akcininkai įtakoja priimamus politinius sprendimus ir todėl jų ryšiai turi būti matomi ir suprantami tiems, vardan kurių interesų yra priimami tie sprendimai.

They Rule puslapis suteikia galimybę matyti JAV verslo ir politikos ryšius. Tokį puslapį būtų galima turėti ir Lietuvos politikų ir verslininkų sąsajų nustatymui.

Lietuviško They Rule varianto prototipas: Politikos ir verslo ryšiai

Kaip pavyzdys yra pateikiami kelių įmonių ir asmenų ryšiai. Taip pat leidžiama pridėti naujas įmones ar asmenis, bei nustatyti naujus ryšius. Tai tik galimo puslapio iliustracija. Tam, kad šis politikos ir verslo ryšių analizės įrankis taptų naudingas, reiktų ne tik pagalbos kuriant programą, bet ir žmonių kuriančių ryšių duomenų bazę. Jei atsirastu norinčių rašykite komentarą.

Pirmasis politikų grupavimo idėjos pristatymas buvo skurdokas iliustravimo prasme. Tie anonimiški raudoni mėlyni taškiukai mažai padeda perteikti politinio grupavimo galimybes. Puikus pavyzdys, kaip tai turėtų atrodyti, yra LivePlasma.

Grupavimas pagal balsavimą už įstatymus ir pasisakymų temas būtų tik vienas iš galimų. Bendra buvusi darbovietė, universitetas, dalyvavimas bendruose projektuose, komisijose, komitetuose ir taip toliau leistų susidaryti įvairiapusiškesnį sąryšių vaizdą.

Vienas iš pagrindinių politiką apibūdinančių kriterijų yra jo ar jos balsavimo istorija. Žinoma, tai tiesiogiai tinka tik Seimo nariams, bet taikytina ir kitiems politikams. Įstatymų, jų pataisų siūlymų ir vetavimų istorija interpretuotina kaip pasisakymai už ar prieš atitinkamą projektą. Tačiau, paprastumo dėlei, čia turimi omenyje tik Seimo nariai.

Tokių istorijų panašumai turėtų atspindėti politikų priklausymą vienai ar kitai interesų ar požiūrių grupei. Priklausymas vienai iš grupių yra deklaruojamas per narystę partijoje, kurios savo orientaciją įvairiais klausimais apibrėžia politiniame kairės ir dešinės spektre. Taigi galima tikėtis, kad tai pačiai partijai priklausančių politikų balsavimo istorijos bus labai panašios, o partijų, esančių toje pačioje politinio spektro pusėje, bent jau per daug nesiskirs.

Parlamento monitoriuje kiekvieną parlamentarą charakterizuos eilutė, rodanti N panašiausiai balsuojančių jo ar jos kolegų. Tačiau to nepakanka, kad būtų galima įvertinti visų Seimo narių ir partijų pasiskirstymą pagal balsavimo istoriją; gaunamas tik dalinis vaizdas.

Tokia informacija gali būti naudojama Seimo nario, išrinkto pagal partijos sąrašus, įvertinimui.

Tarkime, politikas AnB pagal Lietuvos Gelbėjimo Partijos (LGP) sąrašus pateko į Seimą. Tačiau, pažiurėjus į jo balsavimo istoriją vaizduojantį grafiką, matome, kad jis yra labiau panašus į Nacionalinio Grynumo ir Orumo Partijos (NGOP) narius nei į kolegas iš LGP,nors rinkėjai jį išrinko balsuodami už LGP partiją, o ne už NGOP. Taip pat yra matomas koalicijų veiksmingumas: koaliciją sudarančių partijos narių balsavimo istorijos turėtų būti panašios. Įvedus laiko dimensiją, t.y., rodant, kaip grupės keičiasi laike, galima matyti, kaip koalicijos ar partijos išsibarsto arba atvirkščiai - konsoliduojasi. Pagal tai galima prognozuoti ir vertinti koalicijų būklę.

Šio modelio išbandymui paėmiau Seimo narių balsavimo istoriją nuo 2004 11 15 iki 2005 05 24, kurią sukaupiau darydamas pirmąją monitoriaus versiją, ir, pasinaudodamas statistinės analizės įrankiais, pažiūrėjau, kas išeina. Tiesa, reikia pripažinti, kad beveik nieko nesuprantu apie statistiką: kaip toks skaičiavimas veikia ir kokie yra geriausi duomenų pateikimo būdai bei parametrų nustatymai. Bet vėlgi, mano tikslas šiuo metu yra patikrinti, ar iš principo toks analizės būdas yra įmanomas. (Tikiuosi, kad Tomas netrukus pristatys iDemokratijos projektą šia tema, kuriuo užsiims kur kas labiau šį reikalą išmanantys žmonės nei aš).

Pirmasis rezultatas yra grupavimas pagal partijas. Nors čia nėra ryškaus susigrupavimo, tačiau galima išskirti partijų koalicijas. Jos apibrėžtos pilka linija. Grupę kairėje sudaro daugiausia opozicijos partijos: konservatoriai ir liberalai. Grupę dešininėje sudaro darbo partija ir socialdemokratai kartu su valstiečiais ir kitais. Kitas įdomus parametras yra grupės išsibarstymas. Socialdemokratai (geltoni taškai) yra išsimėtę beveik po visą erdvę, o tuo tarpu darbo partijos ir konservatorių nariai yra labiau susikoncentravę. Nors perskyra tarp šių blokų nėra didelė, tačiau ji yra išskiriama, ir tai sutampa su realia situacija Seime. Tai rodo tokio tipo statistinės analizės dalinį teisingumą.

Antras grafikas yra analogiškas pirmajam, tik skirstoma į dvi dalis norint įvertinti, ar veiksminga kairės / dešinės perskyra Seime arba, kas būtų tikslingiau, ar apskritai yra perskyra tarp pozicijos ir opozicijos. Matosi, kad mėlynai pažymėti taškai sudaro poziciją, kuri yra koncentruota; tuo tarpu opozicija nesudaro vieningo bloko ir yra išsibarsčiusi.

Taigi turint gerą statistinį modelį, leidžiantį išskirti politikų grupes, galima gauti labai įdomius rezultatus. Žinant, kad (šiuolaikinė) politika nėra stabilus nusistovėjusios kairės-dešinės galios žaidimas (jei jis kada nors toks buvo), laiko dimensija yra būtina. Ji leistų įvertinti politinės koalicijos ir interesų grupių kaitą. Taip pat būtų labai įdomu nustatyti stabilias grupes ar asmenis, aplink kuriuos buriasi grupės.

Visa čia pateikta analizė yra atlikta neturint reikiamų statistinės matematikos (ar kokia ta matematikos sritis tyrinėjanti duomenų grupavimus) žinių, todėl gali būti labai neteisinga, bet pats jos pritaikymas politikos analizei turėtų veikti.

Interesų grupių atpažinimas galėtų būti itin įdomus projektas. Dalis šios idėjos gali būti įgyvendinta Parlamento Monitoriuje. Pasirinkus parlamento narį parodoma penketukas kitų parlamento narių kurie balsuoja panašiausiai į pasirinktą asmenį. Panašiai balsuojantys frakcijos nariai nekelia nuostabos bet jei skirtingų frakcijų parlamentarai sutaria tarkim > 30% klausimų, o jei dar jų frakcijų pozicijos nesutampa tais klausimais…. Suderinus su DemoMedijos teikiama informacija, tarkim kad parlamentaras X ir parlamentaras Y žiniasklaidoje yra dažnai minimi kartu, visą tai teiktų pagrindą rimtiems įtarimams.

Dar viena vystymo kryptis gali būti pagal Google Sets eksperimentinį projektą. Tarkim įvedame tris žodžius: “AviaBaltika”, “Rusija”, “Korupcija” o gražintas rezultatas būtų: “AviaBaltika”, “Rusija”, “Korupcija”, “Borisovas”, “Paksas”, “LiberalDemokratų partija” ir panašiai. Čia jokių išvadų nedaroma tiesiog pateikiami faktai (juk nevisi yra tokie naivuoliai kad manytu jog “pasaulis yra faktų visuma”), tačiau to turėtų pakakti kritinio vertinimo link.

Technologiškai tam reiktų išvystyti kol kas menką semantinio tinklo naudojimą ParlamentoMonitoriuje ir aišku jį reikia naudoti DemoMedijoje.